Lietuvoje vis daugiau žmonių pasirenka visuomenei naudingą darbą, už kurį negauna jokio materialinio atlygio. Savanorišką veiklą renkasi įvairaus amžiaus žmonės, kurie skiria savo laiką, žinias, pastangas, sukauptą patirtį ir energiją, kitaip sakant, viską, kuo gali būti naudingi, nelaukdami piniginio atlygio. Savanoriškas darbas, ilgą laiką vyravęs didmiesčiuose, pamažu vis labiau plinta į mažuosius regionų miestelius ir kaimus. Lietuvoje daugėja žmonių, kurie savanorystę gali vadinti savo gyvenimo būdu.
Miesteliuose savanorių vis daugėja
Savanorystė vis labiau skverbiasi į mažesnius Lietuvos miestelius. Kretingos rajono Kartenos vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Vida Tamašauskienė – viena pirmųjų savanorių šiame nedideliame Žemaitijos miestelyje. „Prieš 15 metų į Karteną atvykę Vokietijos maltiečiai gyventojams atvežė labdaros ir papasakojo apie Maltos Ordino pagalbos tarnybos veiklą. Tai jie pirmieji mus užkrėtė savanorystės virusu, kuriuo sergame iki šiol“, – veiklos pradžią prisimena Vida Tamašauskienė. Moteris džiaugiasi, kad savanorystė Lietuvoje kasmet darosi vis populiaresnė. Prieš 15 metų miestelyje savanorių buvo vos keli, dabar į šią veiklą yra aktyviai įsitraukę net 36 paaugliai ir 8 suaugę asmenys. Savanorės teigimu, požiūris į savanorystę pamažu keičiasi. Anuomet daug kas į savanoriaujančius žmones žiūrėjo kreivai, įtariai, nelabai suprasdavo, kodėl nieko neprašydami mainais siūlo savo paramą. Laikui bėgant žmonės suprato savanorystės naudą.
Vida Tamašauskienė ir jos jaunieji kolegos Kartenoje rūpinasi vienišais seneliais – tvarko jų aplinką, prineša malkų, nueina į parduotuvę maisto produktų. Taip pat miestelio savanoriai yra įkūrę dienos centrą socialiai remtiniems, problemų keliantiems, rizikos grupės vaikams. Pastarieji ten pamaitinami, leidžia laisvalaikį: švenčia įvairias šventes, eina į žygius, stovyklauja. Didžiųjų švenčių proga savanoriai taip pat ruošia maisto produktų lauknešėlius vienišiems seneliams, dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose. Kartenos jaunųjų maltiečių vadovė įsitikinusi, kad savanoriška veikla gali užsiimti absoliučiai kiekvienas. „Jei nori, visada rasi būdų, kaip padėti kitam. Nepaprastai džiaugiuosi ir žaviuosi tais jaunais žmonėmis, kurie išauga iš mūsų būrio, pakelia sparnus į didesnius miestus, bet vis tiek lieka ištikimi savanorystei: susiranda naujų savanoriškų organizacijų, patys inicijuoja įvairius socialinius projektus“, – džiaugiasi pašnekovė.
Jaunimas didina savanorių gretas
Savanorystė tampa itin populiari ir tarp jaunimo. Savanoriavimas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginiuose įkvėpė būrį jaunų žmonių susiburti į susivienijimą, žinomą pavadinimu „
Kultūros savanoriai“. Viena iš šios neformalios organizacijos iniciatorių – Judita Strumilaitė. Vilniaus universiteto magistrantūros studentė savanoriauti pradėjo prieš 8 metus savo gimtajame mieste Panevėžyje. „Tuomet su draugais pagelbėdavome įvairiausiuose kultūros renginiuose. Savanoriauti paskatino noras nuveikti kažką naujo, naudingo ir įdomaus, taip pat norėjosi daugiau iššūkių“, – teigia pašnekovė.
Entuziazmu trykštanti mergina savanoriavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje, Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate, Menų spaustuvėje, muzikos festivalyje „Be2gether“ ir daugelyje kitų renginių. Juditai teko ir įvairias užduotis atlikti: pradėjo nuo paprastų darbų kaip lankstinukų platinimas, vėliau koordinavo savanorių informacijos centrus, o šiuo metu mergina daugiausiai bendrauja su organizacijomis, koordinuoja neformalios organizacijos „Kultūros savanoriai“ veiklą. Iš 12 jaunų entuziaztingų žmonių sudaryta „Kultūros savanorių“ komanda veda mokymus, koordinuoja savanorių veiklą renginiuose, pristato savanorystę mokyklose bei organizacijose ir, žinoma, patys savanoriauja. Neseniai šios neformalios organizacijos jaunimo grupė sukūrė skatinantį savanorystę filmuką „
Receptas: Kaip pasigaminti kultūros savanorį“, kuriame pasakojama apie kultūros savanorius: kokie jie šaunūs ir darbštūs.
J. Strumilaitės nuomone, savanorystė – tai daugybė gerų emocijų ir nepamirštamų nuotykių, nes savanoriaudamas žmogus sutinka daugybę nuostabių žmonių, kurie tampa draugais, įgyja patirties organizuojant renginius, taip pat pamato didžiulių meno, muzikos, teatro projektų „virtuvę“.
Žmonės raginami nešvaistyti laiko
2011-ieji – Europos savanoriškos veiklos metai, todėl šalyje organizuojama nemažai renginių ir konkursų, kurie ragina savanoriauti, o ne švaistyti laiko be reikalo. Vienas iš savanorystės skatinimo projektų buvo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotas videofilmukų konkursas 15–26 m. jaunimui. Projektui „Nemarinuok laiko – savanoriauk!“ buvo sukurta 18 dviejų minučių trukmės
videofilmukai, kuriuose parodyta, jog laikas, leidžiamas geriems darbams atlikti, yra prasmingas ir suteikia džiaugsmo ne tik tam, kuriam padedama, bet ir tam, kuris padeda. Šių metų gruodžio 8 dieną geriausio filmuko režisierius bus apdovanotas vienų metų kino teatrų „Forum Cinemas“ abonementu ir kino režisūros kursais „Skalvijoje“.
Įgyvendindama jaunimui skirtą savanorystės skatinimo kampaniją internete, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje taip pat inicijavo socialinio tinklo „Facebook“ specialią programą „
e-Savanoris“, kuri skirta visiems, norintiems užsiimti savanoriška veikla, tačiau nežinantiems, nuo ko pradėti. Elektroninio gido „
e-Savanoris“ naudotojai, atsakę į testo klausimus, gali sužinoti, kuri savanorystės sritis jiems yra tinkamiausia. Testas parengtas remiantis Neringos Kurapkaitienės ir Monikos Kėžaitės-Jakniūnienės knyga „
Tavo savanorystės kelrodis“.
Savanorystės skatinimas projektais ir konkursais didina įvairaus amžiaus savanorių gretas. Savanoriškas darbas vis stipriau įeina į mūsų aplinką ir duoda savo brandžių vaisių.
Europos informacinių paslaugų tinklas jaunimui Eurodesk Lietuva, rengiantis jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą „Žinau viską“, ieško savanorio vaizdo skilties EurodeskTV priežiūrai ir vaizdo medžiagos kūrimui. Junkis prie Eurodesk Lietuva komandos ir prisidėk prie Lietuvos jaunimo informavimo ir konsultavimo!
