Pakalbėkim apie savanorišką veiklą Lietuvoje!

Jau šį trečiadienį 17 val. Europos informacijos centre (Naugarduko g. 10) savanoriai iš „Pifo“, „Maisto banko“ ir „Kultūros savanorių” dalinsis savo savanorystės patirtimi.

Ateik ir išgirsk apie savanorystę iš pirmų lūpų!

Susitikimą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

Prisijunk prie mūsų www.facebook.com/Europos ir www.facebook.com/veiklusjaunimas

Išsamesnės informacijos teiraukitės aneta.serelyte@ext.ec.europa.eu arba tel. 8 5 231 31 83

Kiekvieną mėnesį vykstančių pašnekesių metu kalbama apie savanorystę, jos svarbą, skirtingas savanoriškas veiklas per jaunų žmonių savanoriavimo patirtis. Po pokalbių mielai teikiamos konsultacijos apie savanoriavimo galimybes užsienyje ir Lietuvoje.

Europos savanorių tarnybos asociacija SALTES š. m. balandžio 14 d. organizuoja tarptautinę konferenciją apie savanorystės situaciją Lietuvoje bei dar dešimtyje Europos šalių: Airijoje, D. Britanijoje, Maltoje, Italijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje. Pranešimus skaitys praktikai – savanorystės skatinimu ir viešinimu išvardintose šalyse užsiimančių organizacijų atstovai.

Konferencijos dalyviai turės galimybę pagerinti savo žinias apie europinį savanorystės kontekstą, susipažinti su skirtinga savanorystės viešinimo ir rėmimo praktika vienuolikoje Europos valstybių, dalintis patirtimi.

Tai yra atviras renginys, į kurį kviečiami visi besidomintys savanoryste: Lietuvos vyriausybinio bei verslo sektorių, žiniasklaidos, įvairių nevyriausybinių organizacijų, skatinančių ar norinčių ateityje skatinti savanorystę, atstovai.

Kada ir kur?

Tarptautinė konferencija vyks 2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienį, nuo 13 iki 18 val. Vilniuje, „Swedbank“ konferencijų salėje, Konstitucijos pr. 20 A. Susidomėjusius dalyvavimu šiame renginyje kviečiame registruotis iki balandžio 10 d., atsiunčiant užpildytą dalyvio anketą el. pašto adresu saltes.info@gmail.com. Tik užsiregistravusius dalyvius vaišinsime arbata pertraukėlių metu:)

Atkreipiame dėmesį, kad konferencija vyks anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą.

Dėl ANKETOS kreipkitės el.paštu : agne@savanoriauk.lt 🙂

Štai ir sulaukėme naujo specializuoto, savanorystės temai skirto interneto tinklalapio www.savanoriaujam.lt starto!

Prisidedame prie tinklalapio kūrėjų vilčių, jog šiais savanoriškos veiklos Europoje metais didesnė informacijos apie savanorystę gausa pritrauks smalsuolių išbandyti savanorystę.

Nuo lapkričio mėnesio su www.savanoriaujam.lt rengėjais dalinamės savo mintimis, tad tinklalapyje rasite ir mūsiškių istorijas – Justinos ir Aušros, Agnės, Juditos ir Kristinos. Taip pat Agnė išsakė mūsų lūkesčius dėl 2011-ųjų vaizdo reportaže „Savanorystė ir Tu“.

Darbas ar savanorystė? Savanorystė ar studijos? Darbas, studijos, savanorystė…Ką renkiesi tu? – tai pašnekesys su buvusiais ir esančiais savanoriais.

Vasario 10 d. (šį ketvirtadienį) 16 val.
Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kviečia tave ateiti į Europos informacijos centrą Naugarduko g. 10 (Trakų stotelė) ir išgirsti apie savanorystę iš pirmų lūpų!

„Šio pokalbio metu kviečiame kalbėtis ir dalintis savo patirtimi apie savanorišką veiklą, darbą, studijas, ką, kodėl ir kaip pasirenka jaunas žmogus? Ką rinkotės jūs? Ką rinktumėtės ateityje? Kokiomis aplinkybėmis? Kodėl? Susitikime turėsime svečių, kurie dalinsis savo savanoriškos veiklos patirtimi, kodėl jie pasirinko savanorišką veiklą, bet ne studijas, darbą“.

Kvietimas.

Išsamesnė informacija:
el. paštu: aneta.serelyte@ext.europa.eu arba tel. 8 5 231 31 83.

P.S. Laukite ir daugiau kasmėnesinių pašnekesių su savanoriais.

“Best job” photos courtesy of Tourism Queensland

Daugybę savanoriavimo pasiūlymų gali rasti tiesiog į Google paieškos langą įvedęs žodžius „ieškome savanorių“ ar pan. Pasiūlymų daug, tačiau ar visi verti dėmesio? Daugiausia pasiūlymų yra susiję su socialiniu darbu, bet tie kurie nori savanoriauti kultūros srityje – nenusiminkite, mes, Kultūros savanoriai, tam ir esame, kad padėtumėme Jums susiorientuoti gausybėje informacijos. Kultūros savanoriai nuolat stengiasi atnaujinti savo internetinį puslapį vis nauja informacija, tačiau vieni aktualiausių yra savanoriavimo pasiūlymai. Šįkart atlikome mažą tyrimėlį, ką linksmo ir neįprasto siūlo  interneto platybėse platinami savanoriavimo skelbimai.

Apie tuos žmones, kurie ieško savanorių pakeisti dviračio grandinę ar siūlo kartu kurti filmą apie Naglį Šuliją nekalbėsime. Internete apstu įvairiausių pasiūlymų, vienas iš įdomesnių, tarp rastųjų žiniatinklyje yra „Europos kosmoso agentūros“ (toliau – EKA) 2009 metų pasiūlymas  dalyvauti kosminio skrydžio į Marsą imitavimo eksperimente. Žinoma žmonių iš gatvės tokiam savanoriavimui tikrai neieško, EKA atrinko 50 savanorių, kuriems buvo atlikti specialūs medicininiai ir psichologiniai testai. Šeši ESA atrinkti kandidatai vyko į Maskvą: specialioje Medicininių ir biologinių tyrimų instituto komplekso kameroje turėjo praleisti 520 dienų atskirti nuo viso pasaulio. Taip buvo imituojamos skrydžio į Marsą sąlygos – pats „skrydis“ į Raudonąją planetą ir atgal galėtų trukti 290 dienų, o dar 30 parų eksperimento dalyviai turėjo praleisti „Marso paviršiuje“. Toks savanoriavimas veikiau panašus į eksperimentavimą su „bandomaisiais triušiais”, bet ką gi, visko margame pasaulyje atsitinka.

2004 m. interneto platybėse pasirodė itin makabriškas pranešimas, Didžiosios Britanijos kanalas ketino sukurti (o galbūt ir pradėjo kurti?) dokumentinį filmą „Iš dulkės – į dulkę“ (Dust to Dust) ir ieškojo savanorių, kurie leistų filmuoti, kaip po mirties irsta jų palaikai. Labai jau šiurpus reikaliukas ir nebėra čia ką pridurti. Internete taip pat buvo pasirodęs siūlymas savanoriauti renkant sliekus, tokiu išradingumu pasižymėjo mūsų tautietis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje (ši informacija po kurio laiko dingo).

(daugiau…)

Pažadais Kultūros savanoriai nesišvaisto, taigi, kaip ir žadėjome pateikiame lietuviškų video apie savanorystę šūsnelį. Kviečiame nepamiršti ir Kultūros savanorių Youtube kampelio.

Gal lietuviški video filmukai apie savanorystę ir netokie įspūdingi ir įkvepiantys, tačiau yra kaip yra, be to savanorių organizacija „A.C. Patria“  visai neseniai paskelbė apie ketinimą kartu su savanoriais sukurti filmą ir į jį „sudėti“ visą savanorišką patirtį. Linkime sėkmės ir su nekantrumu lauksime rezultatų!

—-

Pirmasis video filmukas pasakoja apie tarptautinę savanorystę ir savanorį Rytį, besidarbuojantį Florencijos senelių namuose (lrytas.lt medžiaga).

• Kitoks kelionės būdas – savanorustė II

Antrasis video pasakoja apie milanietę Emanuelą, kuri baigė teatro režisūros studijas Milano universitete ir be galo žavisi E. Nekrošiaus kūryba. Italė daugiausia savanoriavo karo nualintoje Bosnijoje ir Hercogovinoje bei dirbo su vaikais Brazilijos mieste San Paule, Emanuelos nuomone visi vaikai pasaulyje yra vienodi. Jos draugas Andre šiuo metu dirba D. Britanijoje įvairiose savanorystės programose bei tarptautiniuose projektuose. Andre teko dalyvauti tarptautinėje vystimosi programoje Kenijoje (lrytas.lt medžiaga).

• Milano savanoriai – pasaulio piliečiai

(daugiau…)

© Penrith City Library, Penrith, New South Wales, Australia

2011-ieji Europoje – savanoriškos veiklos metai
2011-uosius Europos Komisija paskelbė savanoriškos veiklos metais, todėl per šiuos metus Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir Lietuva, bus skatinama gilintis į problemas ir mažinti kliūtis iškylančias savanorystei Europoje, stiprinti savanorių organizacijas ir pajėgumus, ieškoti veiksmingų būdų pripažinti ir atlyginti už savanorišką darbą bei geriau informuoti piliečius apie savanoriškos veiklos prasmę ir svarbą [1].

Savanorystė Lietuvoje
Jau iš žodžio savanoris sandaros aišku, kad taip vadinamam žmogui būdinga kažką daryti, veikti savu noru, laisva valia, dažniausiai ir be atlygio. Atlygiu nelaikomos kompensacijos dėl kurių darbdavys ir savanoris susitaria, pavyzdžiui, su darbu susijusių kelionių, savanorių draudimo ir kt. išlaidos. Savanorystė dažniausiai siejama su socialiniais, labdaringais tikslais – pagalba kitiems – todėl labiausiai yra paplitusi pelno nesiekiančiose organizacijose. Portale labdara-parama.lt paskelbtame straipsnyje Savanorystė Lietuvoje spėjama, kad apie 3 procentus dirbančiųjų Lietuvoje sudaro įvairiose nevyriausybinėse organizacijoje dirbantys savanoriai [10]. Jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje veikiančioje emocinės paramos tarnyboje Vaikų linija, kuri teikia vaikams pagalbą telefonu, iš 130 atstovybėse dirbančių konsultantų – 115 yra apmokyti savanoriai ir 15 – psichologai [2]. 2010 metais patvirtintoje Nacionalinėje 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų programoje konstatuojama, kad nors savanoriškoje veikloje dalyvauja tik apie 11 procentų Lietuvos gyventojų, į ją norėtų įsijungti apie 40 procentų žmonių [9].

(daugiau…)

Dar tik 2011 m. sausio vidurys, o Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau straipsnių apie savanorystę. Iš vienos pusės smagu, iš kitos – savanorystės svarbą sąmoningi žmonės  ir be jų suvokia. „Ar verta savanoriauti?“ – toks klausimas retai kam bekyla, tačiau svarbesnis kitas klausimas: „Ar aš pats / pati noriu savanoriauti?“. Jeigu ir šįkart seka teigiamas atsakymas, iškyla dar vienas (!) ne mažiau svarbus klausimas: „KUR aš galėčiau savanoriauti?„, o štai čia ir sustojame… Kiek pastebėjome iš savo patirties (savanoriaudami kultūros ir meno srityje), nuolat trūksta organizacijų, kurios priimtų savanorius. „Priimtų“ – tai sugebėtų ne tik sukviesti, pritraukti, bet nuolatos užimtų veikla,  „išlaikytų“ savanorius organizacijoje, susikurtų savanorių lojalumo organizacijai skatinimo programą, ir tiesiog pasiektų, kad savanoris organizacijoje jaustųsi ne kaip svečias, o kaip vienas iš „šeimininkų“.

Marian Harkin MEP Facebook profilio nuotrauka

Toliau pateikiame straipsnį “2011-ieji – Europos savanoriškos veiklos metai” ir interviu su Europos Parlamento airių kilmės liberalų frakcijos atstove Marian Harkin, kuri yra savanoriškos veiklos skatintoja ir rėmėja.

***

© Europos Komisijos, NVO informacijos ir paramos centro informacija

2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais. Kuo daugiau žmonių įtraukti į savanorišką veiklą yra svarbiausias 2011 m. tikslas. Sąmoningumo didinimas ir praktinė pagalba savanoriškoms organizacijoms bus pagrindiniai šios strategijos tikslai. Maždaug 100 milijonų europiečių reguliariai savanoriauja tam tikrai veiklai, tačiau yra dideli skirtumai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose jis siekia 40%, o tuo tarpu Bulgarijoje ir Italijoje apie 10%.

Metus truksianti kampanija, per kurią bus pagerbiama savanorių veikla, nagrinėjami jiems kylantys sunkumai ir skatinama plėsti savanorių ratą.

Savanoriška veikla naudinga visiems, ji padeda suartinti bendruomenes. Savanoriai taip gali kažką grąžinti visuomenei ir įgyti naujų įgūdžių. Šios veiklos formų yra daug, pvz., pagalba sporto klube, mokykloje, ligoninėje ar teikiant labdarą. Šiandien apie 20 % europiečių dalį savo laiko skiria savanoriškai veiklai.

(daugiau…)

Savanoriška veikla vis dar dažnai apibūdinama kaip „pasaulio gelbėjimas“, „jaunatviškas maksimalizmas“ ar „kvailumas, nesuvokiant pinigų reikšmės šiuolaikiniame pasaulyje“, tačiau savanoriai kalba kitaip. Tiesa, jaunatviško maksimalizmo savanorystėje netrūksta, o ir pasaulį tam tikru mastu ir aspektu savanoriai gelbėja, tačiau tai tikrai ne viskas, ką galima gauti iš materialybę užmirštančio arba gebančio tai derinti su darbu žmogaus.

„Savanoriškas darbas man turbūt padėjo atrasti save tose srityse, kur niekada nemaniau tinkąs – atradau tokias veiklas, kurių kažkada net vengiau. Savanorystė patraukli tuo, kad galiu daryti būtent tai, kas patinka. Neatlygintinumas tik įrodo, kad ta savanorystės sritis, kurioje dirbu, yra būtent man“, – pasakoja antrus metus savanoriaujantis Mantas.

Kalbant tradiciškai ir nuobodžiai, galima vardinti keletą dalykų, kuriuos teikia savanoriška veikla: tai ir patirtis, ir pažintys, ir kompetencijų gilinimas, kultūriniai pažinimai, atpažinimai, apsipažinimai, stereotipų laužymai ir sulaužymai. Taip, visa tai – gryniausia tiesa, kurios teikiami privalumai įauga į kiekvieną savanorio ląstelę, bėgant savanoriavimo metams. Įauga ne tik į fizinę ląstelę, bet ir į asmenybę, sielą, pasąmonę ar kaip kitaip įvardijamą dalyką. Savanorystė gelbsti nuo siauro akiračio, vienos srities išmanymo, savivertės ir saviraiškos trūkumo. Antrus metus savanoriaujantis Gediminas teigia, jog savanorystė jam padėjo suprasti, kad gyvenime svarbiausia ne tik pinigai ar geras darbas.

(daugiau…)

Jhuskin (Flickr) nuotrauka

Nors atrodytų, kad bedarbių armija turėtų papildyti savanorių gretas, tačiau į visuomenines organizacijas žmonės plūste neplūsta. Pirmiausia reikia juos sudominti, pritraukti. Žinoma, reikalingas ir koordinavimas: čia kaip su sniego valymu – neužtenka vien pasakyti, kad nusivalytumėme kiemus, kas nors turi ir kastuvus išdalinti, ir darbą organizuoti“, – savanorystės procesą pavyzdžiu grindžia Vaidotas Ilgius, Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas.

Aktyviausias jaunimas

Tyrimai apie gyventojų užsiėmimą visuomenine veikla padėtį vertina nevienareikšmiškai. VšĮ „Iniciatyvos fondas“ užsakymu šių metų rudenį atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai tampa vis pasyvesni – net 73% šalies gyventojų teigia neužsiimantys jokia visuomenine veikla ir neketina to daryti ateityje. 2008 m. taip teigiančių buvo 70%. Per dvejus metus nuo 11% iki 10% sumažėjo ir tokių, kurie šiuo metu užsiima visuomenine socialine veikla ir ketina ją tęsti ateityje.

Pasak „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, atliekant tyrimą turėta lūkesčių, kad visuomenė tapo aktyvesnė, tačiau sulaukta visiškai priešingų rezultatų.

„Bet daug vilčių duoda vis aktyvesnis jaunimas. Remiantis tyrimu, 10,6% jaunuolių iki 25 metų jau šiuo metu užsiima visuomenine veikla ir ketina tai tęsti, o beveik ketvirtadalis (24%) ketina tai daryti ateityje“, – aiškina p. Smirnovienė.

Kitas rudenį atliktas tyrimas byloja priešingas tendencijas. UAB Socialinės informacijos centro (SIC) atlikto tyrimo duomenimis, 26% apklaustųjų teigia, kad per jų darbo ar ugdymo vietose inicijuojamos savanoriškos veiklos akcijas suteikiamos laisvos nuo darbo, tačiau mokamos dienos savanorystei. Tokios veiklos plėtrą rodo ir bendras visuomenės aktyvumas – savanoriškoje veikloje yra dalyvavęs 61% Lietuvos gyventojų, prieš dvejus metus tokių buvo 46%.

„Skirtingi tyrimų duomenys priklauso tik nuo metodikos. Mano nuomone, pastaraisiais metais į savanoriškas organizacijas ateina kaskart vis daugiau žmonių, nors ne tiek, kiek galėtų. Jokių didelių šuolių nei į teigiamą, nei į neigiamą pusę nėra“, – aiškina p. Ilgius.

Jo teigimu, padėtis, nors ir pamažu, kinta į gerąją pusę ir todėl, kad vis daugiau įmonių įtraukia darbuotojus į savanorišką veiklą. O kuo daugiau įmonių tai daro ir viešina, tuo dažniau ta praktika pasinaudoja kitos bendrovės, taip išnaudodamos naują būdą formuoti komandą.

Informacija paimta iš: www.cv.lt

Autorė: Rasa Dževeckytė

UAB „Verslo žinios“ medžiaga