Atsakymas paprastas: SAVANORIAUTI kultūrinėje  žaidynių dalyje!

1980-aisiais mes savo senelių klausėme, ką jie darė Antrojo pasaulinio karo metu. 2030-aisiais mūsų anūkai ar vaikai klaus, ką mes darėme per 2012 metų Pasaulio olimpines žaidynes Londone. Dažnas atsakys: „ Nedalyvavau…nesidomiu sportu“, tačiau tie, kurie savanoriauja kultūros/meno srityje atsakys: „Aš prisidėjau prie Olimpinių žaidynių, tačiau ne bėgdamas maratoną ar savanoriaudamas varžybų metu, o prisidėdamas prie kultūrinės Olimpiados dalies “

Londonas laimėjo teisę rengti žaidynes pažadėdamas, kad kultūra ir švietimas bus esminiai šio milžiniško renginio komponentai. Londono 2012-tųjų Kultūros olimpiada prasidėjo visoje Jungtinėje Karalystėje kaip 4 metų renginių ciklas, kuris tęsis iki pat 2012 m. rugsėjo 9 d. Parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos. Savanoriavimas žaidynių kultūrinėje dalyje atskleis savanorių talentus ir suteiks unikalios tarptautinės patirties, kur jie galės  pamatyti projekto, kuris vyksta vieną kartą jų gyvenime „organizacinę virtuvę“.

Nesame beširdžių tauta, tuo esu tikra. Nors gerų ketinimų turime, jų dažniausiai nerealizuojame. Kodėl? „Mūsų visuomenė yra gana pasyvi ir inertiška. Be to, daugeliui visuomeninis darbas nuo sovietinių laikų suprantamas kaip savanoriška-priverstinė veikla. Turėjo praeiti laiko, kad vieni užmirštų politinį neigiamą tokios veiklos atspalvį, kad užaugtų nauja karta. Sunkiausia savyje peržengti slenkstį. Jį jau įveikėme, dabartinę situaciją pavadinčiau tam tikru proveržiu“, -– apie kintantį požiūrį į savanorystę kalba Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas Vaidotas Ilgius.

Paskaičiusi Jūsų tinklaraštį internete, supratau, kad savanorystė Jums pažįstama tiek teoriškai, tiek praktiškai. Kur konkrečiai teko įgyti patirties?

1995 m. pradėjau dirbti nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centre, beveik dešimtmetį jam vadovavau. Vienas iš mūsų projektų buvo Savanorių centras. Nuo 1997–1998 m. teko įsilieti į savanorystės skatinimo veiklą. Apskritai savanorystė yra svarbus nevyriausybinės veiklos komponentas. Esu sukaupęs pakankamai daug žinių šioje srityje, pats esu daug savanoriavęs, pridėjau ranką prie savanorišką darbą reguliuojančių teisės aktų kūrimo. Šiuo metu esu nevyriausybinių organizacijų ekspertas.

Įkūrėte Savanoriškų organizacijų aljansą. Kas tai yra?

Mintis apie jį gimė 2009 m. vasarą, bet neišsiplėtojo iki klasikine prasme suprantamos organizacijos. Esame socialinio tinklalapio „Facebook“ grupė, subūrusi savanoriška veikla užsiimančias organizacijas. Vienas iš Aljanso tikslų yra dalyvauti svarstant ir rengiant teisės aktus, ruošiantis 2011 metams, kurie Europos Sąjungoje yra paskelbti Savanorystės metais, taip pat stebėti pokyčius, padėti vieni kitiems ir plėtoti savanorystę.

(daugiau…)

Alfa. lt portale gruodžio 2 d. pasirodė straipsnis „Tyrimas: savanoriauja 61 proc. Lietuvos gyventojų, daugiausia tvarko aplinką“ . Kultūros savanoriai siūlo perskaityti straipsnį ir pasidžiaugti, jog trečdalis savanoriaujančių yra kultūros savanoriai bendrąja prasme, – puiki žinia, prieš Tarptautinę savanorių dieną.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų dalyvauja savanoriškoje veikloje, o didžioji jų dalis renkasi aplinkos tvarkymą.

61 proc. Lietuvos gyventojų lapkritį teigė per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje, parodė bendrovės „Teo LT“ užsakymu atliktas bendrovės Socialinės informacijos centro (SIC) tyrimas.

Prieš dvejus metus atliktas toks pat tyrimas parodė, kad tokioje veikloje 2008-aisiais dalyvavo 48 proc. gyventojų.

„Tiesa, didžioji dalis žmonių tokioje veikloje dalyvauja nereguliariai“, – ketvirtadienį pristatydama tyrimo rezultatus sakė SIC tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojai aktyviau renkasi tokią savanoriavimo veiklą, kuri yra lengviau prieinama, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymas, arba kuri yra aktyviai organizuojama, pavyzdžiui, partijų.

Tyrimas atkleidė, jog daugiausia gyventojų renkasi aplinkos tvarkymą – ją savanoriškai ir be atlygio savo laisvalaikiu tvarkė 74 proc. respondentų. Kiek mažiau – 38 proc. – padėjo senyvo amžiaus žmonėms, 35 proc. – padėjo jaunimui ar vaikams, 32 proc. padėjo organizuoti kultūrinius, meno ar kitus renginius.

(daugiau…)

TNS GALLUP 2008 metais atliko tyrimą „Savanorystė Lietuvoje“, kurio  tikslas buvo : nustatyti Lietuvos gyventojų nuostatas savanoriškos veiklos atžvilgiu ir dalyvavimą savanoriškoje veikloje.

Tyrimo išvadose galima rasti daug įdomių rezultatų, pvz.:

• Lietuviai aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, tačiau supranta ją gana siaurai, visų pirma kaip aplinkos tvarkymą.

• Požiūrio į savanorystęproblema: ši veikla stokoja pagarbos ir pripažinimo visuomenėje.
• Sudėtinga ekonominė situacija šalyje nepadarė įtakos Lietuvių atvirumui savanorystei.

Ir dar viena įdomi išvada, su kuria besąlygiškai sutinka Kultūros savanoriai:

• Tie kurie dalina savo laiką ir dvasios šilumą kitiems, pirmiausia praturtina save. Jie tiesiog yra laimingesni žmonės…
  Argi tai ne dar vienas argumentas savanorystės naudai ???

Kaip pasikeitė situacija per 2 metus? Ar bus atliktas panašus tyrimas prieš 2011 ?

O juk 2011 m. – Savanorystės metai!

Informacija iš: http://www.nisc.lt/lt/files/main/Savanoryste_TNS.pdf

JAV miestelio Belmonto gyventojai ištisus metus ieškojo rėmėjų, kad vietos bibliotekos Bentono filialas ir toliau veiktų. Dėl sunkios miesto ekonominės būklės iš pradžių vietos valdžia ketino parduoti istorinę vertę turintį pastatą, kuriame įsikūrė biblioteka. Tačiau vietos bendruomenė pasiekė, kad jiems būtų suteiktas leidimas perimti bibliotekos valdymą ir finansuoti jį iš privačių rėmėjų surinktų pinigų. Savanorių darbo pastangomis buvo surinktos lėšos, kurių pakaktų, kad biblioteka veiktų du metus. Planuojama, kad bus atlikti patalpų remonto darbai. Vietos gyventojai teigia, kad šis atvejis yra puikus pavyzdys, kaip bibliotekos gelbėjimas sutelkė bendruomenę.

Įdomu, kad panašių atvejų galima rasti ir kituose JAV miestuose.
Tikras pavyzdys to, kaip žmonėms reikia bibliotekos, ir kaip jie pasiryžę ja pasirūpinti.

Parengta pagal:

THOMAS, Sarah. Volunteers gain OK to reopen library with private funds. The Boston Globe [interaktyvus]. 2010, 7 October [žiūrėta 2010 m. spalio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.boston.com/news/local/massachusetts/articles/2010/10/07/belmont_library_branch_to_reopen_using_donations_volunteers/

Informacija paimta iš: http://bukbibliotekininku.blogspot.com

Į krašto aukštųjų mokyklų suolus šiemet atsisakė sėsti kas ketvirtas abiturientas. Kai kurie jų pasirinko studijas svetur, kiti – profesinėse mokyklose. Tačiau kasmet vis daugiau jaunuolių iškeičia mokslus į savanorišką misiją užsienyje.

„Važiuosiu studijuoti gyvenimo“, – taip apie savo sumanymą iškart, kai tik baigė mokyklą, pasakė tėvams Meda Simanavičiūtė. Tuomet mergina sulaukė nemenko artimųjų spaudimo, esą kokią kvailystę staiga sugalvojusi. Meda, kaip ir kiti LŽ kalbinti savanoriai, vienu balsu tvirtino, jog Lietuvoje vis dar gajus klaidingas požiūris, kad baigus mokyklą neįmanoma jokia kitokia veikla, tik studijos. Tačiau jei neįstoji į universitetą, tampi lyg ir nevykėliu.

Dažnoje užsienio valstybėje bakalauro studijų pirmo kurso studentai vyresni už mūsų krašto pirmakursius maždaug 10 metų. „Vos baigęs mokyklą jaunas žmogus ne visada žino, ką norėtų gyvenime veikti, o savanoriška misija leidžia geriau pažinti ar net atrasti save“, – LŽ dėstė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark.

Atrado save iš naujo

„Baigusi mokyklą buvau sutrikusi, nežinojau, ką iš tiesų noriu studijuoti. Nusprendžiau padaryti pertrauką ir išvykti į misiją užsienyje“, – LŽ pasakojo M.Simanavičiūtė. Mergina beveik metus savanoriavo Prancūzijoje – dirbo jaunimo bendrabutyje, vakarais rengė įvairius užsiėmimus, kultūrines akcijas, išvykas.

(daugiau…)

Gvatemala daugeliui lietuvių atrodo egzotiška ir tolima šalis, tačiau Tomas Kurapkaitis su žmona ir dviem mažamečiais vaikais šioje šalyje praleido metus. Dėl savanorystės palikęs darbus ir atsisakęs kitų dalykų jis savanoriaudamas patyrė įvairių iššūkių ir sukaupė neįkainojamą patirtį.

Kaip sugalvojote savanoriauti su visa šeima?

Tiek mano žmona Neringa, tiek aš esame užaugę savanoriaudami nevyriausybinėse organizacijose. Aš neatlygintinai dirbau Pal. J. Matulaičio socialiniame centre Vilniuje, Neringa – jaunimo organizacijoje AC Patria Kaune. Čia, prisidėdami prie vietinių bendruomenių iššūkių sprendimų, formavomės kaip asmenys, – atpažinome savo stipriąsias puses, įgijome iniciatyvumo, kūrybingumo gebėjimų. Matėme, kad savanoriška veikla yra prasminga tiek mūsų asmeniniam augimui, tiek padedant aplinkiniams. Nesinorėjo užmiršti šios patirties ir kai tuokėmės prieš 5 metus sau įsivardinome, kad norėtume kaip šeima išgyventi savanorystę. Matėme, kad šalia kiekvieno asmeninio pėdsako palikimo, svarbu ir kaip šeimai įgyvendinti tam tikrą misiją pasaulyje. Juk iš sutuoktinių santykio gali gimti ne tik stebuklingi vaikai, bet ir nuostabūs šeimos „nematerialiniai“ palikimai.

Kodėl pasirinkote Gvatemalą?

Čia mums svarbu buvo, kad šalis būtų ne per brangi ir joje galėtume metus pragyventi savo lėšomis (Europoje finansiškai nebūtume pajėgę atlikti šios misijos). Afrikos bijojome dėl vaikų galimų ligų. Svarbu ir tai, jog vienas iš savanorystės motyvų buvo išmokti dar vieną kalbą, tad ispanų kalba šiuo atveju puikiai tiko. Reikėtų pabrėžti ir saugumo faktorių renkantis projektą. Vykome su vienerių ir trejų metų vaikais, todėl ieškojome pakankamai saugios vietos, o Gvatemaloje jau savanoriavo viena lietuvių šeima, kuri mums detaliai pristatė būsimas gyvenimo sąlygas.

(daugiau…)

Vakar, rugpjūčio 26 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su nevyriausybinių organizacijų, ministerijų, LR Seimo atstovais aptarė savanoriško darbo situaciją Lietuvoje, jo teisinį reglamentavimą bei pasirengimą 2011 metams, kurie paskelbti Europos Sąjungos Savanoriškos veiklos metais.

Valstybės vadovės teigimu, ilgą laiką savanorystė Lietuvoje buvo suprantama siaurai, savanoriška veikla stokojo pripažinimo visuomenėje. Prezidentė D. Grybauskaitė padėkojo visiems Lietuvos savanoriams, kurie negailėdami savo laiko ir jėgų užsiima visuomenei naudinga veikla ir taip prisideda kuriant pilietinę visuomenę, stiprinant bendruomeniškumą bei solidarumą.

„Savanorystė skatina mus visus vienytis, padeda kiekvienam pasijusti reikalingu: tiek tam, kuris padeda, tiek tam, kuris laukia mūsų pagalbos. Ir nors šiandieną savanorių Lietuvoje yra nemažai, tačiau vis dar nepakankamos prielaidos šiai veiklai plėstis“, – sakė valstybės vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad šiandieną nėra jokio aiškaus teisės akto, kuris apibrėžtų savanorišką veiklą, numatytų sąlygas šiai veiklai plėtoti, užtikrintų saugią ir skaidrią savanorystę. Valstybės vadovė teigė esanti pasirengusi suburti darbo grupę, kuri profesionaliai įvertintų savanoriško darbo situaciją Lietuvoje ir pateiktų savo siūlymus, ko reikėtų imtis ateityje siekiant užtikrinti savanorystės plėtrą.

Prezidentė pabrėžė, kad siekiant propaguoti ir paremti savanorystę, būtina skatinti glaudų valstybės, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą ir įgyvendinti 2011 metais Europos Sąjungos Savanorystės programas Lietuvoje.

Susitikime su šalies vadove LiJOT atstovavo prezidentas Šarūnas Frolenko.
Prezidentės spaudos tarnybos ir LiJOT informacija

Savanoriška veikla, tokia populiari senas tradicijas turinčiose demokratijose, vis dar palyginti reta Lietuvoje, kur į ją kartais žiūrima nepatikliai. Individo ar jų grupės veikla be piniginio atlygio kaimynų, bendruomenės ar visuomenės labui dažnam lietuviui atrodo nesuprantama. Nors erdvės savanoriškai veiklai yra nemažai – tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir religinės ar vietos gyventojų bendruomenės.

Visuomenės apklausų duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad savanorystė yra gerbtina, tačiau tik 46 proc. yra dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje. Įdomiausia veiklos sritis savanoriams – aplinkos apsauga ir tvarkymas.

(daugiau…)