1.ŠMC,,14-oji Vilniaus tapybos trienalė“
Pasiėmusi žaliąją savanorio liemenę, nosies tiesumu, per lietuje skęstantį Vilnių patraukiau į Šiuolaikinį meno centrą, kur vyko 14-oji Vilniaus tapybos trienalė. Čia buvo susirinkę daugybė sušlapusių žmonių, kurie susidomėję apžiūrinėjo tik antrą dieną veikiančią parodą. Jokių kitokių renginių čia nevyko, bet vien jau nemokama galimybė apžiūrėti šiuolaikinio meno paveikslus pritraukė ir miesto svečius, ir meno gerbėjus, ir tuos, kurie galbūt ŠMC lankėsi pirmą sykį.
Asmeniškai man labai įsiminė ir patiko Takeo Hanazawa paveikslas su žaliom šokančiom varlėm rausvame fone, Henriko Čerapo daugiaformačiai raudonai ištapyti paveikslai(,,Dark side of the moon“), Ruslan Vashkevich ,,Richterio skalė“- 8 paveikslai, kurie tarytum susilieja į vieną ir vaizduoja judančią merginą, Alfonso Vilpišausko abstraktūs paveikslai, kurie iš toli pasirodė lyg sulipdyti iš didžiausio spalvų rinkinio plastelino…
Išties puiku, kad paroda buvo atvira, todėl daug žmonių, kurie galbūt net nemėgsta šiuolaikinio 
meno, užsuko į ŠMC ir manau, tikrai pamatė bent vieną paveikslą, kuris jiems patiko.
2.,,Tą naktį, kurią nemiegojau…“ Galerija ,,Actus magnus“
Deja, į šokio ir muzikos pasirodymus, vykusius galerijoje nenuėjau, bet mačiau kaip kieme, per lietų, turėjęs pasirodyti jaunimas šlapiai repetavo savo pasirodymus.
Pati Joanos Deltuvaitės paroda vyko mažame kambarėlyje, į kurį mane savanorė įleido pro juodom užuolaidom užtrauktas duris. Kambarėly tamsu, nors į akį durk, tik virš nuotraukyčių žibsi menkos švieselės. Tik ratu apėjus parodą perskaičiau, kad nuotraukos darytos naktį, prieš užmiegant. Sukurta puiki eksponavimo atmosfera! Nors paroda tikrai nedidelė, tačiau efektinga.
3. ,,Vitražo spindesys naktyje” Galerija ,,Vitražo manufaktūra”
Jaukioje ir šviesioje Stiklių gatvėje esančioje,,Vitražo manufaktūroje” vyko ekskursijos po galeriją ir jos, net XVI amžių menančius rūsius. Gatvės pavadinimas mena viduramžius, kai šioje gatvėje buvo susiburę svarbiausi stiklo gamintojai. Būtent nuo šios vietos prasideda lietuviškojo vitražo istorija.
Itin žemų lubų rūsyje, įsikūrusios vitražininko dirbtuvės. Meistras atsakinėjo 
į susidomėjusių klausimus apie vitražo ir stiklo gaminių kūrimo subtilybes. Žmonės apžiūrinėjo įrankius, priemones gaminti vitražą, rankose vartaliojo vitražinius stikliukus.
4. ,,Nuauskime palinkėjimą Vilniui” Galerija ,,Delmonas”
Ar dėl galerijos nutolimo nuo įvykių centro, ar dėl per mažo susidomėjimo renginiu, atėjusi į galeriją, radau labai nedaug palinkėjimų Vilniui, nors ,,audimas’ jau buvo įpusėjęs. Galerijos savininkė didelėmis audimo staklėmis įaudusi mano palinkėjimą į bendrą juostą, noriai papasakojo apie renginį ir apgailestavo, kad atėjo mažai lankytojų. Vėliau įsišnekėjome apie galerijos darbą, audėja parodė čia austus įspūdingus vienetinius darbus, truputėlį papasakojo apie savo amatą. Pasirodo, kokybiški mūsų audėjų darbai yra pripažinti užsienyje. Puiku, kad yra senųjų tradicijų puoselėtojų. O ir pats palinkėjimo audimas ganėtinai simboliškas: senovės linkėjimas ateičiai. Tikiuosi, kad po manęs atėjo dar daugiau žmonių ir palinkėjimas buvo nuaustas tikrai solidaus ilgio…
5.,,Nemigos aitvaras” Vilniaus paveikslų galerija
Trečia valanda po vidurnakčio. Senovinėje nuolatinės ekspozicijos salėje, apšviestoje klasicistinio stiliaus šviestuvais , iš ,,Petrov” fortepijono ir valtornos plaukia raminantys klasikinės muzikos garsai. Retas įvykis, kai tokiu metu galerijoje vyksta veiksmas… Žmonių ganėtinai daug, beveik visos vietos užimtos. Klasikinės muzikos mylėtojai net ir naktį klasikinės muzikos mylėtojai. Man ši muzika taip pat prie širdies, bet prisipažinsiu, kad truputėlį migdė. Todėl pasiklausiusi pusės koncerto, išdūmiau į lauką, kur jau brėško sekmadienio rytas, po truputį sklaidydamas ,,Tebūnie naktis” kerus.
Straipsnis: Jolanta D.
Nuotraukos: Oksana T.