Vis dažniau masinių renginių, sporto varžybų, festivalių ir koncertų metu organizatoriams gelbsti savanoriai. Jauni žmonės masiškai veržiasi padėti renginių organizatoriams, mat vertinga ne tik įgyta patirtis, bet dažnam tai proga pamatyti mėgstamo atlikėjo koncertą ar sporto varžybas sutaupant bilietui. Populiarios ir kitokios savanorystės rūšys – darbas su vaikais, senjorais, neįgaliaisiais, tačiau tokiai savanorystei pasiryžusiam jaunimui tenka aukoti kur kas daugiau savo laiko ir pastangų, tad tam ryžtasi ne kiekvienas.
Savanorystės centro vadovė Nijolė Giedraitienė, paklausta, ar Lietuvoje savanorytė yra populiari, sakė: „Savanorystė Lietuvoje sparčiai populiarėja, nes žmonės ima suvokti, kas tai yra. Anksčiau savanorius dažnai vadindavo visuomenininkais ar net painiodavo su kariškiais.“
Pašnekovė džiaugėsi, kad sunkmečiu padaugėjo žmonių, norinčių imtis savanorystės: „Tokį savanorių skaičiau augimą lėmė teik ekonominė, tiek moralinė krizė. Kai žmogus pasijaučia niekam nereikalingas, ar netenka darbo ir atsiranda labai daug laisvo laiko, savanorystė – puikus būdas realizuoti savo gebėjimus ir prisidėti prie visuomenės gerovės.“
Savanorystės centro vadovės teigimu, galima skirti dvi dažniausias savanoriaujančių žmonių amžiaus grupes: jaunimas iki 30-ties metų ir senjorai. „Vidutinio amžiaus žmonės taip pat savanoriauja, bet tokio amžiaus savanorių nėra daug, nes žmonės paprastai turi šeimas, yra apsikrovę darbais. Kalbant apie savanorių atsidavimą, reikia pabrėžti, jog savanoriaujantys senjorai atsakomybės turi kur kas daugiau nei jauni žmonės. Jauni žmonės taip pat būna motyvuoti, bet nereikia pamiršti, kad jų gyvenimo aplinkybės sparčiai kinta ir kartais nutinka taip, kad dėl vienų ar kitų priežasčių jie nutraukia pradėtą veiklą.“
Į klausimą, ar pasitaiko atvejų, kai savanorystės centro duris praveria žmonės, kurie vis dėl to tikisi ne tik moralinės naudos iš savo veiklos, moteris patikino, kad tokių atvejų tikrai atsiranda: „Tokių žmonių būna labai daug. Jauni žmonės tikisi savanoriavimu užsitikrinti darbo vietą ar bent jau „užsidirbti papildomų taškų“ planuodami studijas ar kitą veiklą.
Tarp „pagalbos“ prašymų – ypač egoistinės užmačios
Pašnekovė prisiminė atvejį, kai sulaukė vieno garbaus amžiaus žmogaus skambučio, kuris buvo įsitikinęs, kad savanorystės centro nariams bus labai malonu padirbėti lauko darbus jo sodyboje už maistą ir apgyvendinimą. „Pasitaiko atvejų, kai sutuoktiniai, turėdami psichologinių problemų taip pat kreipiasi į mūsų centrą ir prašo savanorių pagalbos. Buvo atvejis, kai žmogus kreipėsi į mus elektoriniu paštu ir laiške rašė, jog mes, bendradarbiaudami su Amerikos ambasada, galėtumėme pagelbėti jam išvykti į Ameriką“, – kalbėjo N. Giedraitienė.
Savanorystė apima daugybę sričių ir gali būti vykdoma įvairiausiomis formomis: nuo kelių valandų savanoriavimo renginyje iki kelių mėnesių ar net metų dirbant su skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis.
„Žinoma, jaunų žmonių poreikiai labai greitai keičiasi ir net trumpa savanorystė yra sveikintinas dalykas. Yra ir kita medalio pusė – valdžios institucijų požiūris į savanorių darbą. Valdininkai ne tik dažnai nepasivargina kuo nors pagelbėti, bet ir atvirai demonstruoja savo požiūrį. Juk savanoris yra žmogus, aukojantis savo laiką, pastangas. Į savanorystę taip pat reikia investuoti, juk savanorius reikia apmokyti, sudaryti darbo sąlygas ir net kompensuoti nors dalį kelionės ar maitinimosi išlaidų. Savanoriškai dirbdamas žmogus sukuria pridėtinę vertę, o toks požiūris į savanorystę, kuris būdingas daliai visuomenės, gali būti suvokiamas kaip pasityčiojimas iš žmogaus.“
Apie tai, ar visi žmonės gali savanoriauti, pašnekovė sakė: „Visi būsimieji savanoriai pildo išsamias anketas, kuriose prašoma nurodyti, ar turi psichologinių problemų, priklausomybės ligų, savanoriavimo patirties ir kitus svarbius duomenis. Svarbu, kad savanoriauti pasiryžęs žmogus suvoktų, jog teks skirti tam dalį savo laiko.“
N. Giedraitienės teigimu, pastebima tokia tendencija, jog jaunimas mieliau renkasi savanoriauti kultūriniuose renginiuose, sporto varžybose, nei globos įstaigose, bet džiugina tai, jog ir ilgalaikei savanorystei pasiryžusių žmonių netrūksta.
Informacija paimta iš:
Indrė Vainalavičiūtė
Tags: festivaliai, festivalis, ieško savanorių, jaunimas, kultūra savanoriai, savanoriai, savanoriauti, savanoriavimas festivalyje, savanoris, savanorystė, Veiklus jaunimas