Savanoriška veikla, tokia populiari senas tradicijas turinčiose demokratijose, vis dar palyginti reta Lietuvoje, kur į ją kartais žiūrima nepatikliai. Individo ar jų grupės veikla be piniginio atlygio kaimynų, bendruomenės ar visuomenės labui dažnam lietuviui atrodo nesuprantama. Nors erdvės savanoriškai veiklai yra nemažai – tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir religinės ar vietos gyventojų bendruomenės.
Visuomenės apklausų duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad savanorystė yra gerbtina, tačiau tik 46 proc. yra dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje. Įdomiausia veiklos sritis savanoriams – aplinkos apsauga ir tvarkymas.
Pagrindinės priežastys, skatinančios žmones užsiimti savanoriška veikla – tai noras padėti kitiems, būti reikalingais, prasmingai praleisti laiką, rasti naujų draugų ar bendrauti su žmonėmis. Tuo tarpu asmenys, neužsiimantys savanoriška veikla, tokį apsisprendimą aiškina laiko stoka, nežinojimu, kur ir kaip dalyvauti, sveikatos problemomis.
Žiūrint per istorijos prizmę, pasyvumas dalyvaujant NVO veikloje, įskaitant savanorystę, galėtų būti ir sovietinės patirties reliktas. Iki šiol dar Lietuvos visuomenėje jaučiamas nepasitikėjimas jokiomis organizacijomis, kadangi tikrai laisvų ir savarankiškų sovietinės okupacijos metais išvis nebuvo, o tos, kurios skelbėsi visuomeninėmis, iš tiesų buvo tik valstybės įrankis diegti visuomenėje sovietinės ideologijos klišes.
Ilgametė savanorė Lietuvoje ir pasaulyje Milisenta Misevičiūtė prisimena laikus, kai norinčiųjų tapti savanoriais buvo daugiau, nei įmanoma priimti, tačiau dabar interesantų mažiau. „Su kolegomis svarstėme, kodėl taip yra? Turbūt dėl besikeičiančių vertybių, dabar žmonės dažniau klausia savęs – kokia man iš to nauda? Taip, dirbdamas savanoriu piniginio atlygio už tai negauni. Tačiau nauda yra milžiniška – išvyksti į svečią šalį, susipažįsti su kitomis kultūromis, platėja mąstymas. Įgauni naujos patirties, kuri bus naudingai tolesnei veiklai“, – savanorystės privalumus vardija M.Misevičiūtė.
„Susidomėjusiems savanoryste pirmiausia kyla klausimas – kur kreptis? Tačiau šiais informacinių technologijų laikais informacijos rasti tikrai nėra sunku. Populiariausia organizacija yra Europos savanorių tarnyba, kuri apmoka visas kelionės bei gyvenimo išlaidas savanoriaujant užsienyje“, – pasakoja M.Misevičiūtė.
Šiuo metu Lietuvoje rasti organizaciją, ieškančią savanorių pagalbai įvairiose srityse, tikrai nesunku. Pavyzdžiui, portale www.cv.lt/savanoryste patalpinti skelbimai, kviečiantys prisijungti prie nemokamos pagalbos socialinėse srityse: tai ir Lietuvos Caritas, ir Lietuvos gyvūnų globos tarnyba, Paramos centras vaikams, VšĮ „Lesė“ bei kitos organizacijos. Taip pat norintys rasti naujausius savanorystės pasiūlymus ar rasti savanorį gali apsilankyti tinklalapiuose http://www.buk-savanoriu.lt/, http://www.savanoris.lt/, http://www.labdara-parama.lt/, http://www.eurodesk.lt/ ir kt.
Kalbant apie savanorišką veiklą už Lietuvos ribų, daugiau nei 100 milijonų europiečių teigia užsiimantys tokia veikla, o 2006 metais statistikos agentūros „Eurobarometer“ atlikta apklausa parodė, kad 3 iš 10 Europos piliečių teigia esą aktyvūs savanoriai. 80% apklaustųjų mano, kad savanoriška veikla yra svarbi Europos demokratinio gyvenimo dalis.
Kodėl tai taip svarbu? Visų pirma, savanoriška veikla atspindi Europos vertybes bei tikslus, skatinančius socialinę sanglaudą, solidarumą bei aktyvų dalyvavimą. Be to, savanoriškas sektorius atneša ir ekonominės naudos – kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jis generuoja iki 5% bendrojo vidaus produkto. Savanoriai ir jų organizacijos stovi priešakyje su savo inovatyviom idėjom kaip identifikuoti, išreikšti garsiai bei spręsti iškylančius poreikius visuomenėse.
Europos savanorių centro išplatintame Europos savanorystės manifeste skelbiama, kad savanorystė – galingas susiskaldžiusių visuomenių susitaikymo ir atsinaujinimo šaltinis, be to, tai gali būti priemonė, skatinanti aktyvų ir atsakingą europiečių pilietiškumą, kuris yra kertinis europietiškų idealų ir demokratijos vertybių, solidarumo ir dalyvavimo visuomeninėje veikloje akmuo. Asmeninė nauda žmonėms, nusprendusiems užsiimti savanoriška veikla yra neįkainojama – būdami savanoriais, žmonės įgyja vadovavimo, bendravimo ir organizavimo įgūdžių bei patirties.. Savanorystė suteikia neoficialaus ir neformalaus mokymosi galimybes, ir todėl ji yra itin svarbus mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje instrumentas.
Ateinantieji 2011 metai Europos piliečių forumo (European Civic Forum) iniciatyva, pritarus Europos Komisijai, yra paskelbti Europos savanorių metais. Tikimasi, jog tai paskatins savanoriškų asociacijų, atstovaujančių piliečių interesams, vaidmens įvertinimą bei suteiks joms galimybę kuo plačiau dalyvauti visuomenės ekonominės ir socialinės sferos plėtroje, tai pat padės plisti savanorystės idėjai Lietuvoje.
Besidominantys NVO veikla apsilankykite informaciniame tinklalapyje http://www.3sektorius.lt/, norintys daugiau sužinoti apie savanorišką veiklą Lietuvoje ar kitose šalyse kreipkitės į NVO informacijos ir paramos centrą – http://www.nisc.lt/admin/www.nisc.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos NVO skėtinės struktūros sukūrimas“, kurį finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus, ir bendrai finansuoja Lietuvos Respublika.
NVO informacijos ir paramos centro informacija
Tags: "Kultūros Savanoriai", lietuvos savanoriai, moksleiviai, savanoriai, savanoriai lietuvoje, savanoris, savanoriška veikla, savanorystė, savanoryste Lietuvoje, Veiklus jaunimas