Žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ vyksta jau ketvirtus metus iš eilės. Festivalis Vilniuje vyko spalio 21-30 d., o nuo lapkričio 3 d. Iškeliavo į Kauną ir Klaipėdą. Lapkričio mėnesį „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ taip pat aplankys Šiaulius, Panevėžį, Alytų bei Ukmergę. Iš kitų kino festivalių šis išsiskiria dokumentinių filmų programa aktualiomis, dažnai vadinamomis „nepatogiomis“ temomis kaip diskrimacija, rasizmas, moterų teisės, skurdas kt. Šiame festivalyje dalyvavo savanorystės „virusu“ užsikrėtusi Akvilė Daubaraitė, kuri prieš tai vykusiuose „Nepatogaus kino“ festivaliuose lankėsi kaip žiūrovė, o šiemet viename socialinių tinklų atsitiktinai pamačiusi žinutę, jog reikalingi savanoriai, nusprendė prisidėti prie festivalio organizavimo.
Akvilę savanoriauti šiame festivalyje paskatino keletas priežasčių: ji labai mėgsta gerą socialinį kiną, o laisvalaikiu dažnai savanoriauja įvairiuose renginiuose, taigi kol yra galimybių turiningai praleisti laiką, galimybės savanoriauti Akvilė niekada neatsisako. Be filmų peržiūrų festivalio metu taip pat vyko susitikimai su filmų kūrėjais, buvo rengiamos diskusijos, edukaciniai renginiai universitetuose. Šiemet buvo galima išvysti 43 dokumentinius filmus, suskirstytus į septynias temas.
Pasak Akvilės festivalio savanorių komandoje buvo 30 žmonių. Pagrindiniai savanorių darbai buvo prieš prasidedant festivaliui padėti organizatoriams paruošti kai kurias sales peržiūroms, dalis savanorių subtitravo filmus, vertėjavo susitikimų su režisieriais metu ar atliko fotografų pareigas. Visgi pagrindinis savanorių darbas buvo išdalinti žiūrovams balsavimo lapelius prieš kino seansus bei po seansų juos surinkti ir suskaičiuoti. „Būdavo įdomu pasibaigus filmui išgirsti žiūrovų atsiliepimus, pamatyti reakcijas, kurių būta labai įvairių. Susumavus lankytojų balsus, festivalio uždarymo metu buvo rodomas daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnęs filmas. Festivalio atmosfera buvo nuostabi – visi savanoriai bendravome labai šiltai ir draugiškai, pasibaigus kino seansams dar ilgai neskubėdavome skirstytis namo.“- teigė savanorė Akvilė.
Neabejotina festivalio „vinimi“ savanorė įvardijo „Nepatogaus kino“ ir muzikos naktį menų fabrike „Loftas“. „Tas vakaras buvo tiesiog magiškas! Savanoriavimas festivalyje tiek socialiniu, tiek kultūriniu atžvilgiu man davė daug – peržiūrėjau pusę viso filmų repertuaro, sutikau naujų šaunių žmogeliukų savanorių tarpe, pažinau kūrybiškus organizatorius, kurie nuolat buvo šalia ir stengėsi, kad viskas sklandžiai vyktų“.
Akvilės Daubaraitės manymu „Nepatogus kinas“ yra įdomus tuo, kad filmuose vaizduojami tikri ir dažnai šokiruojantys įvykiai, žmonių istorijos iš įvairiausių pasaulio kampelių, kai supranti, jog net pasibaigus filmui, ekrane matyta istorija dažniausiai ir toliau tebesitęsia realiame gyvenime. „Manau, šis socialinis projektas skatina keisti žiūrovų požiūrį į save, aplink supančią aplinką, kitus žmones, didina piliečių sąmoningumą. Panašių renginių Lietuvoje galėtų vykti ir daugiau, mūsų visuomenei to labai reikia. Tikiuosi, kituose miestuose taip pat netrūks entuziastingo jaunimo, norinčio prisidėti prie festivalio įgyvendinimo savanoriaujant jo renginiuose“.- savo lūkesčius išsakė „Nepatogaus kino“ festivalio savanorė Akvilė.
Vaizdinė informacija paimta iš: http://www.nomoshiti.jp/blog/