Eurodesk.lt: Savanoriška veikla – suvokimas, problema ir įtaka asmenybei
Trečiadienis, 12 sausio, 2011Savanoriška veikla vis dar dažnai apibūdinama kaip „pasaulio gelbėjimas“, „jaunatviškas maksimalizmas“ ar „kvailumas, nesuvokiant pinigų reikšmės šiuolaikiniame pasaulyje“, tačiau savanoriai kalba kitaip. Tiesa, jaunatviško maksimalizmo savanorystėje netrūksta, o ir pasaulį tam tikru mastu ir aspektu savanoriai gelbėja, tačiau tai tikrai ne viskas, ką galima gauti iš materialybę užmirštančio arba gebančio tai derinti su darbu žmogaus.
„Savanoriškas darbas man turbūt padėjo atrasti save tose srityse, kur niekada nemaniau tinkąs – atradau tokias veiklas, kurių kažkada net vengiau. Savanorystė patraukli tuo, kad galiu daryti būtent tai, kas patinka. Neatlygintinumas tik įrodo, kad ta savanorystės sritis, kurioje dirbu, yra būtent man“, – pasakoja antrus metus savanoriaujantis Mantas.
Kalbant tradiciškai ir nuobodžiai, galima vardinti keletą dalykų, kuriuos teikia savanoriška veikla: tai ir patirtis, ir pažintys, ir kompetencijų gilinimas, kultūriniai pažinimai, atpažinimai, apsipažinimai, stereotipų laužymai ir sulaužymai. Taip, visa tai – gryniausia tiesa, kurios teikiami privalumai įauga į kiekvieną savanorio ląstelę, bėgant savanoriavimo metams. Įauga ne tik į fizinę ląstelę, bet ir į asmenybę, sielą, pasąmonę ar kaip kitaip įvardijamą dalyką. Savanorystė gelbsti nuo siauro akiračio, vienos srities išmanymo, savivertės ir saviraiškos trūkumo. Antrus metus savanoriaujantis Gediminas teigia, jog savanorystė jam padėjo suprasti, kad gyvenime svarbiausia ne tik pinigai ar geras darbas.