Tenka pripažinti, kad Gatvės muzikos dienos savanoriai šventę mato kiek kitaip, t.y. iš vidaus, jie, kartu su muzikantais, nebijokime pripažinti yra šventės šeimininkai. O šeimininkai nesnaudžia, ir stengiasi, kiek tik įmanoma,  kad muzikantams būtų suteiktos visos sąlygos groti. Nuoširdžios miestiečių šypsenos, švelni vilnijanti kanklių muzika, maža mergaitė smuikuojanti parke, sunkiosios muzikos gerbėjai linksintys į taktą ar didžėjų sukamų plokštelių ritmika. Ką matei tu, savanori? Gatvės muzikos dienos organizatoriai kuria dokumentinį filmą ir kviečia pasidalinti filmuota medžiaga iš muzikaliausios dienos per visus metus. Raginame visus visus nepatingėti ir įkelti savo video į internetą arba nusiųsti organizatoriams.

Visas detales rasite organizatorių kvietime:

Pradėkime nuo pabaigos.
Apie Lietuvą sužino pusė pasaulio. Vieną pavasario dieną Juodkalnija, Islandija, Naujoji Zelandija, Afganistanas, Prancūzija, Čilė, Argentina, Kanada, Lenkija ir Rumunija jungiasi prie Lietuvos ir švenčia Gatvės muzikos dieną. Nerealu ? O galbūt realu?

Groti gatvėje, laisvai, bendrai, drąsiai ir gyvai pakvietęs Andrius Mamontovas turi mintį – sukurkime dokumentinį filmą apie keturias jau buvusias Gatvės muzikos dienas. Nusiųskime kaimyninėms šalims – pristatykime didžiausią Lietuvos muzikinį renginį pasauliui.

Hey, Vilnius kviečia Prahą, Lietuva kviečia Norvegiją, gatvės muzikantas iš Pilies gatvės X kviečia gatvės muzikantą Y iš Stokholmo centrinės gatvės. Muzika jungia ir veda į bendrystę.

Gatvės muzikos dienos komanda ragina visus grojusius, buvusius, mačiusius filmavusius – pasidalinkite su mumis ta vaizdo medžiaga, kurią nufilmavote gatvės muzikos šventėje. Kiekvienas bus dokumentinio filmo, kuris bus išsiųstas į pasaulį, autorius.

Be abejonės, norėtume, kad vaizdo medžiaga būtų kuo geresnės kokybės ir rezoliucijos. Taip pat prašome ją suteikti neatlyginamai (filmas nebus komercinis, iš jo niekas nesipelnys). Jūsų siunčiamo vaizdo trukmė turėtų neviršytų dviejų minučių ir reprezentuoti tai, kas yra Gatvės muzikos diena.
Jeigu turite tokią vaizdo medžiagą, iki lapkričio 15 d. atsiųskite adresu: streetmusiciansday@gmail.com
Beje, didesni nei 10mb failai dažnai yra per sunkūs elektroniniam paštui, todėl didesnius siųskite per http://www.sendspace.com , http://www.yousendit.com/ ar kitas panašaus tipo svetaines internete.

Iš anksto dėkojame 🙂

su Pagarba, Andrius & Co

P.S jau galima pradėti kurti repertuarą kitų metų Gatvės muzikos dienai, kuri įvyks 2011-ųjų gegužės 7d.

2010 10 14

Savanoriška veikla, tokia populiari senas tradicijas turinčiose demokratijose, vis dar palyginti reta Lietuvoje, kur į ją kartais žiūrima nepatikliai. Individo ar jų grupės veikla be piniginio atlygio kaimynų, bendruomenės ar visuomenės labui dažnam lietuviui atrodo nesuprantama. Nors erdvės savanoriškai veiklai yra nemažai – tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir religinės ar vietos gyventojų bendruomenės.

Visuomenės apklausų duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad savanorystė yra gerbtina, tačiau tik 46 proc. yra dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje. Įdomiausia veiklos sritis savanoriams – aplinkos apsauga ir tvarkymas.

(daugiau…)

Organizacija, neturinti nei vieno už atlygį dirbančio žmogaus, įsikūrusi vos dvidešimties kvadratinių metrų patalpoje, šiuo metu vienijanti apie šimtą aktyvių žmonių ir turinti prasmingą tikslą – padėti jaunimui prasmingai leisti laisvalaikį. Europos savanorių tarnybos asociacijos „Saltes” viena iš įkūrėjų Akvilė Budreckytė sako, kad tada, kai jau nusvyra rankos, padeda entuziazmas ir kitų savanorių parama.

Kai savanorystė Lietuvoje buvo siejama tik su karine tarnyba…

Prieš beveik septynerius metus, kai Lietuvoje žodis savanoris dažnam siejosi tik su karine tarnyba, pirmieji iš užsienio sugrįžę jaunuoliai tiesiog netilpo savyje ir panoro kuo plačiau Lietuvoje paskleisti kitokios savanorystės idėją. „Tuo metu tokios organizacijos, kuri vienytų tarptautinę savanorystę atlikusius žmones, nebuvo”, – pasakoja A. Budreckytė. Ir tuo metu, kai dar Lietuva net nebuvo Europos Sąjungos narė, grupelė jaunuolių tiesiog priėmė iššūkį – skleisti po Lietuvą tarptautinės savanorystės idėjas, kuri gali suteikti jaunimui tam tikros patirties, kuri padėtų jiems asmeniškai tobulėti. Toks neformalus švietimas, kai mokomasi ne mokykloje, gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti, pagerinti karjeros perspektyvas ir drauge sustiprinti solidarumo bei aktyvaus pilietiškumo jausmą visuomenėje, kurios dalis jie yra.

A.Budreckytė prisimena pirmuosius organizacijos žingsnius, kuomet patys išbandę savanorystę jaunuoliai, važiavo po Lietuvą ir pasakojo, kokia tai puiki galimybė ne tik pamatyti pasaulį, ne tik pasidalinti savo gabumais įvairiose užsienio organizacijose, bet ir įgyti gyvenimiškos patirties, kurios neduos perskaityti vadovėliai ar sudėtingiausios studijos universitetuose. Visi, išbandę tarptautinės savanorystės programą, vienbalsiai tvirtino, jog tai buvo kone pats gražiausias, įsimintiniausias, įdomiausias ir smagiausias laikas gyvenime.
(daugiau…)

Savanoriška veikla visais laikais vaidino svarbų vaidmenį kiekvienoje visuomenėje. Ji turi daugybę formų – nuo tradicinės tarpusavio pagalbos krizių metu iki pastangų mažinant skurdą. Svarbiausia, jog ši veikla – ne pelno siekianti, be piniginio atlygio ir neprofesinė. Ją savanoriai vykdo visos visuomenės labui.

Savanorystė – viena iš aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame gyvenime formų. Paskutiniojo jaunimo situacijos tyrimo duomenimis apie 80 proc. jaunų žmonių yra girdėję apie savanorystę/ neatlygintiną veiklą, 26 proc. jų kada nors yra dalyvavę savanoriškoje veikloje. Tačiau bene svarbiausias faktas – beveik du trečdaliai tyrimo dalyvių norėtų dalyvauti tokioje veikloje ateityje.

(daugiau…)