Atsakymas paprastas: SAVANORIAUTI kultūrinėje  žaidynių dalyje!

1980-aisiais mes savo senelių klausėme, ką jie darė Antrojo pasaulinio karo metu. 2030-aisiais mūsų anūkai ar vaikai klaus, ką mes darėme per 2012 metų Pasaulio olimpines žaidynes Londone. Dažnas atsakys: „ Nedalyvavau…nesidomiu sportu“, tačiau tie, kurie savanoriauja kultūros/meno srityje atsakys: „Aš prisidėjau prie Olimpinių žaidynių, tačiau ne bėgdamas maratoną ar savanoriaudamas varžybų metu, o prisidėdamas prie kultūrinės Olimpiados dalies “

Londonas laimėjo teisę rengti žaidynes pažadėdamas, kad kultūra ir švietimas bus esminiai šio milžiniško renginio komponentai. Londono 2012-tųjų Kultūros olimpiada prasidėjo visoje Jungtinėje Karalystėje kaip 4 metų renginių ciklas, kuris tęsis iki pat 2012 m. rugsėjo 9 d. Parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos. Savanoriavimas žaidynių kultūrinėje dalyje atskleis savanorių talentus ir suteiks unikalios tarptautinės patirties, kur jie galės  pamatyti projekto, kuris vyksta vieną kartą jų gyvenime „organizacinę virtuvę“.

Nesame beširdžių tauta, tuo esu tikra. Nors gerų ketinimų turime, jų dažniausiai nerealizuojame. Kodėl? „Mūsų visuomenė yra gana pasyvi ir inertiška. Be to, daugeliui visuomeninis darbas nuo sovietinių laikų suprantamas kaip savanoriška-priverstinė veikla. Turėjo praeiti laiko, kad vieni užmirštų politinį neigiamą tokios veiklos atspalvį, kad užaugtų nauja karta. Sunkiausia savyje peržengti slenkstį. Jį jau įveikėme, dabartinę situaciją pavadinčiau tam tikru proveržiu“, -– apie kintantį požiūrį į savanorystę kalba Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas Vaidotas Ilgius.

Paskaičiusi Jūsų tinklaraštį internete, supratau, kad savanorystė Jums pažįstama tiek teoriškai, tiek praktiškai. Kur konkrečiai teko įgyti patirties?

1995 m. pradėjau dirbti nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centre, beveik dešimtmetį jam vadovavau. Vienas iš mūsų projektų buvo Savanorių centras. Nuo 1997–1998 m. teko įsilieti į savanorystės skatinimo veiklą. Apskritai savanorystė yra svarbus nevyriausybinės veiklos komponentas. Esu sukaupęs pakankamai daug žinių šioje srityje, pats esu daug savanoriavęs, pridėjau ranką prie savanorišką darbą reguliuojančių teisės aktų kūrimo. Šiuo metu esu nevyriausybinių organizacijų ekspertas.

Įkūrėte Savanoriškų organizacijų aljansą. Kas tai yra?

Mintis apie jį gimė 2009 m. vasarą, bet neišsiplėtojo iki klasikine prasme suprantamos organizacijos. Esame socialinio tinklalapio „Facebook“ grupė, subūrusi savanoriška veikla užsiimančias organizacijas. Vienas iš Aljanso tikslų yra dalyvauti svarstant ir rengiant teisės aktus, ruošiantis 2011 metams, kurie Europos Sąjungoje yra paskelbti Savanorystės metais, taip pat stebėti pokyčius, padėti vieni kitiems ir plėtoti savanorystę.

(daugiau…)

Alfa. lt portale gruodžio 2 d. pasirodė straipsnis „Tyrimas: savanoriauja 61 proc. Lietuvos gyventojų, daugiausia tvarko aplinką“ . Kultūros savanoriai siūlo perskaityti straipsnį ir pasidžiaugti, jog trečdalis savanoriaujančių yra kultūros savanoriai bendrąja prasme, – puiki žinia, prieš Tarptautinę savanorių dieną.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų dalyvauja savanoriškoje veikloje, o didžioji jų dalis renkasi aplinkos tvarkymą.

61 proc. Lietuvos gyventojų lapkritį teigė per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje, parodė bendrovės „Teo LT“ užsakymu atliktas bendrovės Socialinės informacijos centro (SIC) tyrimas.

Prieš dvejus metus atliktas toks pat tyrimas parodė, kad tokioje veikloje 2008-aisiais dalyvavo 48 proc. gyventojų.

„Tiesa, didžioji dalis žmonių tokioje veikloje dalyvauja nereguliariai“, – ketvirtadienį pristatydama tyrimo rezultatus sakė SIC tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojai aktyviau renkasi tokią savanoriavimo veiklą, kuri yra lengviau prieinama, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymas, arba kuri yra aktyviai organizuojama, pavyzdžiui, partijų.

Tyrimas atkleidė, jog daugiausia gyventojų renkasi aplinkos tvarkymą – ją savanoriškai ir be atlygio savo laisvalaikiu tvarkė 74 proc. respondentų. Kiek mažiau – 38 proc. – padėjo senyvo amžiaus žmonėms, 35 proc. – padėjo jaunimui ar vaikams, 32 proc. padėjo organizuoti kultūrinius, meno ar kitus renginius.

(daugiau…)

2003-ais metais įkurta „cezario grupė“ – tai penki aktoriai, dirbantys su režisieriumi Cezariu Graužiniu. Režisierius turi sukūręs savitą darbo su aktoriais metodiką bei teatro stilistiką, kurios nevysto jokia kita teatro trupė Lietuvoje. C. Graužinio teatras –­ tai vaizduotės teatras, kuriam būdinga gilintis į žmogaus prigimtį ir esmę, narstyti būties ir egzistencijos problemas. Šiuo metu teatre rodomi spektakliai pagal šiuolaikines arba paties režisieriaus parašytas pjeses: „Drąsi šalis, arba Lietuvos diena“, „Viskas arba nieko“, „Pasikėsinimai ™“ ir „Nutolę toliai“.

Jei Tau knieti bent akies kampučiu pamatyti procesą, kuriame gimsta teatras, prie jo prisidėti bei, žinoma, aplankyti spektaklius, junkis prie mūsų! Iš savanorių tikimės aktyvumo, atsakomybės, žibančių akių ir atvirų širdžių.

Jei susidomėjai, brūkštelk laišką su šiek tiek informacijos apie save adresu egle@cezariogrupe.lt arba skambink telefonu 868761214 (Eglė).

Daugiau informacijos apie teatrą: www.cezariogrupe.lt

Mūsų partnerė organizacija SALTES:
„FLASHMOB – Pagauk savanorę Mešką! Šiandien penktadienį (gruodžio 3 d.) 12 val. Kudirkos aikštėje ir Gedimino prospekte, lakstys pasaulį norinti pakeisti Meška – Savanorė. Kviečiami visi norintys prisijungti ir pagauti Mešką.

Parodykime, kad mums reikia savanorių ir neleiskime …jiems pabėgti : ) Kartais situacija keisis ir Meška pradės gaudyti jus – tada bėkit kiek kojos neša. Jokių papildomų priemonių nereikia, tiesiog turėkit savo balsus. Šia interaktyvia akcija norim atkreipti aplinkinių dėmesį į savanorystės temą.

Flashmobas – viena iš „Savanorių karavano“ programos dalių. Kudirkos aikštėje taip pat bus galima susipažinti su buvusiais ir esamais savanoriais, bei sužinoti daugiau apie galimybę savanoriauti
Lietuvoje ir užsienyje“.
 
Daugiau apie renginį:
http://www.jtba.lt/naujienos/441?PHPSESSID=6b5ac1762e1062d946b07f6ed6f5b152

„Open Culture“ – jauna, „atvirą“ kultūrą kurianti organizacija iš Kauno, turinti daug idėjų, tačiau joms įgyvendinti dažnai neužtenka rankyčių. Savo veikla „Open Culture“ skatina  talentingų žmonių saviraišką bei nuolat stengiasi užkrėsti aplinkinius pozityviomis ir kūrybiškomis nuotaikomis! Organizacija rengia draugiškas akcijas, flashmob projektus, kartais virstančius į netradicinę reklamą, kasmet miestui dovanoja Gatvės muzikos dieną Kaune, rengia meninius projektus.

Tam, kad veikla nesustotų  įstaiga ieško naujų komandos draugų!

„Open Culture“  reikia Tavęs jei:

• Vis ieškai, bet nerandi kur įgyvendinti miegoti trukdančias idėjas!

• Esi smarkiai kūrybingas, iniciatyvus, bet savarankiškas žmogus;

• Domiesi ir dalyvauji miesto kultūriniame gyvenime bei turi savo smagaus miesto viziją;

• Labai labai labai labai nori tobulėti!

O ar Tau reikia „Open culture“ ?

Komanda bendrauja dėžutėje atsiverk.kulturai@gmail.com (Su kandidatais bus norima susipažinti anketos pagalba, o vėliau ir susitikti prie arbatos)

Juk kultūriniai įvykiai yra vieni smagiausių dalykų, kuriuos galime sutikti kasdienybėje!

Daugiau apie „Open Culture“: http://openculturelt.wordpress.com/

——-

Kultūros savanoriai linki „Open Culture“ surasti pačius entuziastingiausius ir naujomis idėjomis trykštančius naujus komandos narius!

TNS GALLUP 2008 metais atliko tyrimą „Savanorystė Lietuvoje“, kurio  tikslas buvo : nustatyti Lietuvos gyventojų nuostatas savanoriškos veiklos atžvilgiu ir dalyvavimą savanoriškoje veikloje.

Tyrimo išvadose galima rasti daug įdomių rezultatų, pvz.:

• Lietuviai aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, tačiau supranta ją gana siaurai, visų pirma kaip aplinkos tvarkymą.

• Požiūrio į savanorystęproblema: ši veikla stokoja pagarbos ir pripažinimo visuomenėje.
• Sudėtinga ekonominė situacija šalyje nepadarė įtakos Lietuvių atvirumui savanorystei.

Ir dar viena įdomi išvada, su kuria besąlygiškai sutinka Kultūros savanoriai:

• Tie kurie dalina savo laiką ir dvasios šilumą kitiems, pirmiausia praturtina save. Jie tiesiog yra laimingesni žmonės…
  Argi tai ne dar vienas argumentas savanorystės naudai ???

Kaip pasikeitė situacija per 2 metus? Ar bus atliktas panašus tyrimas prieš 2011 ?

O juk 2011 m. – Savanorystės metai!

Informacija iš: http://www.nisc.lt/lt/files/main/Savanoryste_TNS.pdf

Tenka pripažinti, kad Gatvės muzikos dienos savanoriai šventę mato kiek kitaip, t.y. iš vidaus, jie, kartu su muzikantais, nebijokime pripažinti yra šventės šeimininkai. O šeimininkai nesnaudžia, ir stengiasi, kiek tik įmanoma,  kad muzikantams būtų suteiktos visos sąlygos groti. Nuoširdžios miestiečių šypsenos, švelni vilnijanti kanklių muzika, maža mergaitė smuikuojanti parke, sunkiosios muzikos gerbėjai linksintys į taktą ar didžėjų sukamų plokštelių ritmika. Ką matei tu, savanori? Gatvės muzikos dienos organizatoriai kuria dokumentinį filmą ir kviečia pasidalinti filmuota medžiaga iš muzikaliausios dienos per visus metus. Raginame visus visus nepatingėti ir įkelti savo video į internetą arba nusiųsti organizatoriams.

Visas detales rasite organizatorių kvietime:

Pradėkime nuo pabaigos.
Apie Lietuvą sužino pusė pasaulio. Vieną pavasario dieną Juodkalnija, Islandija, Naujoji Zelandija, Afganistanas, Prancūzija, Čilė, Argentina, Kanada, Lenkija ir Rumunija jungiasi prie Lietuvos ir švenčia Gatvės muzikos dieną. Nerealu ? O galbūt realu?

Groti gatvėje, laisvai, bendrai, drąsiai ir gyvai pakvietęs Andrius Mamontovas turi mintį – sukurkime dokumentinį filmą apie keturias jau buvusias Gatvės muzikos dienas. Nusiųskime kaimyninėms šalims – pristatykime didžiausią Lietuvos muzikinį renginį pasauliui.

Hey, Vilnius kviečia Prahą, Lietuva kviečia Norvegiją, gatvės muzikantas iš Pilies gatvės X kviečia gatvės muzikantą Y iš Stokholmo centrinės gatvės. Muzika jungia ir veda į bendrystę.

Gatvės muzikos dienos komanda ragina visus grojusius, buvusius, mačiusius filmavusius – pasidalinkite su mumis ta vaizdo medžiaga, kurią nufilmavote gatvės muzikos šventėje. Kiekvienas bus dokumentinio filmo, kuris bus išsiųstas į pasaulį, autorius.

Be abejonės, norėtume, kad vaizdo medžiaga būtų kuo geresnės kokybės ir rezoliucijos. Taip pat prašome ją suteikti neatlyginamai (filmas nebus komercinis, iš jo niekas nesipelnys). Jūsų siunčiamo vaizdo trukmė turėtų neviršytų dviejų minučių ir reprezentuoti tai, kas yra Gatvės muzikos diena.
Jeigu turite tokią vaizdo medžiagą, iki lapkričio 15 d. atsiųskite adresu: streetmusiciansday@gmail.com
Beje, didesni nei 10mb failai dažnai yra per sunkūs elektroniniam paštui, todėl didesnius siųskite per http://www.sendspace.com , http://www.yousendit.com/ ar kitas panašaus tipo svetaines internete.

Iš anksto dėkojame 🙂

su Pagarba, Andrius & Co

P.S jau galima pradėti kurti repertuarą kitų metų Gatvės muzikos dienai, kuri įvyks 2011-ųjų gegužės 7d.

2010 10 14

JAV miestelio Belmonto gyventojai ištisus metus ieškojo rėmėjų, kad vietos bibliotekos Bentono filialas ir toliau veiktų. Dėl sunkios miesto ekonominės būklės iš pradžių vietos valdžia ketino parduoti istorinę vertę turintį pastatą, kuriame įsikūrė biblioteka. Tačiau vietos bendruomenė pasiekė, kad jiems būtų suteiktas leidimas perimti bibliotekos valdymą ir finansuoti jį iš privačių rėmėjų surinktų pinigų. Savanorių darbo pastangomis buvo surinktos lėšos, kurių pakaktų, kad biblioteka veiktų du metus. Planuojama, kad bus atlikti patalpų remonto darbai. Vietos gyventojai teigia, kad šis atvejis yra puikus pavyzdys, kaip bibliotekos gelbėjimas sutelkė bendruomenę.

Įdomu, kad panašių atvejų galima rasti ir kituose JAV miestuose.
Tikras pavyzdys to, kaip žmonėms reikia bibliotekos, ir kaip jie pasiryžę ja pasirūpinti.

Parengta pagal:

THOMAS, Sarah. Volunteers gain OK to reopen library with private funds. The Boston Globe [interaktyvus]. 2010, 7 October [žiūrėta 2010 m. spalio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.boston.com/news/local/massachusetts/articles/2010/10/07/belmont_library_branch_to_reopen_using_donations_volunteers/

Informacija paimta iš: http://bukbibliotekininku.blogspot.com