Žyma ‘savanorystė’

SKUBU: savanori, prisijunk prie pilietinės akcijos, skirtos Ukrainai

Penktadienis, 24 sausio, 2014

1620785_452200471571996_187796585_nAr jau girdėjot apie rytoj (sausio 25 d.) jaunųjų profesionalų programos “Kurk Lietuvai” dalyvių rengiamą pilietinę iniciatyvą “Ištiesk ranką Ukrainai“? Jiems labai reikia savanorių pagalbos!

APIE KĄ VISKAS? JPP „Kurk Lietuvai“, reaguodama į Ukrainos valdžios jėgos panaudojimą prieš savo nuomonę reiškiančius žmones, rengia pilietinę iniciatyvą „Ištiesk ranką Ukrainai“. Jie kviečia visus neabejingus žmones susikibti rankomis į gyvą grandinę. Tokiu būdu bus išreikštas Lietuvos solidarumą Ukrainos piliečiams, kovojantiems už savo žodžio ir susirinkimo laisvę. Iniciatyvos tikslas yra suburti 715 žmonių, kurie simbolizuotų 715 kilometrų – atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines.

KADA? Data: 2014 m. sausio 25 d. (šeštadienis). Laikas: 11:00

KUR VISKAS VYKS? Gyva žmonių grandinė sujungs Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje (Vilniaus g. 10, Vilnius) ir Ukrainos Ambasadą Lietuvoje (Teatro g. 4, Vilnius).

KĄ VEIKS SAVANORIAI? Savanoriai organizatoriams padės sukoordinuoti visus ateisiančius žmones ir padės jiems atrasti savo vietą gyvoje žmonių grandinėje. Nebūk abejingas! „Kurk Lietuvai“ labai reikia 20-ies savanorių pagalbos!

NORI IR GALI SAVANORIAUTI ŠIOJE PILIETINĖJE AKCIJOJE? Rašyk / skambink vienam iš akcijos organizatorių Pauliui Vertelkai el.paštu paulius.vertelka@gmail.com arba 862688797. Jis tau papasakos visas detales.

Daugiau informacijos apie akciją rasi šiame Facebook „event’e“ (beje, ne tik pats spausk „Dalyvauju“, bet ir pakviesk savo draugus): http://goo.gl/AJUxDD

„Kurk Lietuvai“ informacija

Sveikiname su Tarptautine savanorių diena!

Trečiadienis, 5 gruodžio, 2012

„Kultūros savanoriai“ visus savanorius sveikina su Tarptautine savanorių diena, švenčiama gruodžio 5 d. Ši diena skirta ne tik pagerbeti savanoriška veikla užsiimančius žmones, bet kartu ir atkreipti dėmesį į savanorystę, savanriškas organizacijas bei paskatinti žmones jose dalyvauti.

Todėl „Kultūros savanoriai“ vienos svarbiausių mums švenčių proga linki sdalyvauti dar daugiau savanoriškų veiklų, sutikti dar daugiau įdomių žmonių, o kas svarbiausia – kitais metais į savanorišką veiklą pasikviesti dar bent 3 draugus.

 

Raminta: Mūsų džiazas rudenį

Šeštadienis, 19 lapkričio, 2011

Spalio 11 – 16 dienomis Vilnius skambėjo pasauliu: muzika į „Vilnius Jazz“ festivalį atkeliavo iš  Australijos, Pietų Korėjos, Šveicarijos, Austrijos, Prancūzijos… Savanorių komanda buvo nedidukė, bet su visomis užduotimis susitvarkėm. Šį kartą savanoriai buvo lyg mentoriai atvykusiems muzikantams. Vieniems dingo bagažas – ką daryti? Kiti nori eiti linksmintis iki paryčių – o man ryt kolis… Treti džiaugiasi kiekviena smulkmena ir nauju žmogum – ir man smagu. Ketvirti nelabai šneka angliškai – o man jų gimtoji kalba, kaip tralia lia ir na na naaa. Vieni savanoriai ir gimtadienius kartu su muzikantais atšventė, ir savotiškas šeimas sukūrė: „mama, o valgysim prieš ar po saundčeko?“ – va, koks svarbus savanorio vaidmuo!

Tai gi tai gi… Rusų dramos teatras (meiliai vadintas Rusdramiu) buvo virtęs džiazo šventove, kur ateidavom pirmi ir išeidavom paskutiniai – įteikę visus raktus nuo kambarėlių dėdei durų sargui. Be to kad teko pasitikti grupes oro uoste, pasirūpinti, kad visur pasirodytų laiku bei smagiai leistų laiką, dar prieš festivalį platinom skajutes, plakatus. Festivalio metu teko ir bilietus tikrinti, ir pagelbėti rengiant balsavimą konkurse, ir keisčiausius muzikantų norus pildyti (vidury baltos dienos: gal turi kokio stipraus alkoholio? Kąąą?!!! Man kontraboso stygas nusivalyt reik… O gali 40 А4 formato lapų prie pianino padėti?)

Rūta su Goda visą savaitę „šefavo” australus. Išlydėjusios, apraudojusios ir kvadratinėmis akimis pargrįžusios iš oro uosto štai ką kukavo:

„Žiūrėdamos į australų  kvartetą scenoje, pagalvodavom, kad groja mūsų geriausi draugai. Ir jų muzika tokia sava, lyg klausyta nuo vaikystės. Nors iš tiesų nuo pažinties buvo praėjusios tik kelios dienos. O jų muziką girdėjom pirmą kartą.

Savanorystė…ir  savanoriai. Tai žmonės, kurie savo noru išdrįsta priimti gyvenimo jiems siūlomas dovanas. Kai nėra blogo oro. Kai nėra svarbesnių užsiėmimų. Kai norisi išgirsti. Ir papasakoti. Kai kalba muzika. Kai nelieka abejonių, kad ten, Australijoje, kitame žemės pusrutulyje, gyvena be galo šilti ir nuoširdūs žmonės. Savanorystė – tai galimybė pažinti skirtingų šalių, skirtingų kultūrų žmones. Savanorystė – tai alternatyva kelionėms. Tai lyg neišeinant iš namų aplankyti pusę pasaulio.

Savanorystė – tai džiazas. Tai gyvenimo improvizacija. Labai džiaugiuosi, kad tokie susitikimai suskamba. Kad jie verčia šypsotis. Ir laukti kito džiazuoto rudens.“

Šnipų žiniomis australai su savanorių pagalba atidžiai tyrė lietuvišką kultūrą: naminio alaus gavo paragaut, išlandžiojo senamiestį, sudalyvavo gimtadienio šventėje, kur improvizavo lietuvaičiams dainuojant senąsias folklorines dainas…

Indrė, kuravusi austrų grupę, kurioje groja  bulgaras, serbas ir du austrai, sakė, kad laikas,

praleistas savanoriaujant „Vilnius jazz“, buvo iki šiol turbūt tobuliausia savanorystės patirtis. „Tiek nuostabios muzikos ir žmonių vienoj vietoj! Niekaip šypsena nuo veido nesitraukė. Ir vis dar yra prisiminus festivalį.“

Justina troško nuotykių – išsiuntė anketą į savanorių atranką ir taukšt! pateko į savanorių gretas.

„Pirmieji įspūdžiai ir pirmos nuotaikos visada išliks mano galvoje bei mintyse. Savanorių buvo mažos gretos, tačiau jie visi nuoširdžiai šypsojosi skleisdami šventinę ir džiazuojančią nuotaiką. Kiekvienas gavom kuruoti po grupę, ja pasirūpinti, jeigu prireiktų ir apkamšyti prieš miegą. Taip, tai buvo mūsų pareiga !

Aš gavau kuruoti mažai žinomą grupę iš Šveicarijos „Meta Marie Louise“. Pradžioje buvo baugu ir visokiausios mintys lindo į galvą: „Kaip su jais bendraut?“, „Ką jiems pasakyt?“, „Ar jie bus pasipūtę?“. Tačiau kai juos pamačiau dingo visos baimės ir visi būkštavimai. Jau pirmosios jų šypsenos pakerėjo mane, grupės nuoširdumas privertė smarkiau plakti širdį. Tas savanoriškas rūpestis tapo daugiau nei pareiga, o dideliu noru kuo daugiau su jais pabendrauti ir pažinti kiekvieną atskirai.

Vilnius Jazz festivalis leido iš arčiau pamatyti tą virtuvę, kurioje sukasi muzikantai, susipažinti su organizacine puse, išsirinkti savo mylimą grupę ir džiazuoti kiekvieną vakarą iki aušros. Nuostabus patyrimas, kurį dar ilgai slopinsiu savo širdyje!“

Europos Komisijos atstovybė ir „Kultūros savanoriai“ Vilniaus knygų mugėje kvietė žmones savanoriauti

Penktadienis, 25 vasario, 2011

Vilniaus knygų mugė – tai didžiausia šventė skaityti mėgstančiam ir žingeidžiam žmogui. Praėjusį savaitgalį praūžusi Knygų mugė buvo rekordinė – joje apsilankė per 62 tūkstančius žmonių. 2011-uosius paskelbus Europos savanoriškos veiklos metais, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pakvietė „Kultūros savanorius“ dalyvauti Knygų mugėje ir skleisti gerąją savanorystės patirtį. Tris Knygų mugės dienas „Kultūros savanoriai“ darbavosi Europos Komisijos stende, kviesdami žmones savanoriauti ne tik kultūros, bet ir sporto, ekologijos ir kitose srityse.

„Kultūros savanoriai“, gavę kvietimą iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, nė akimirkos nesuabejojo, ar dalyvauti Knygų mugėje. 2011-ieji – ypatingi metai, įpareigojantys ir mus skleisti žinią apie savanorišką veiklą. Ir ne tik pasakoti, kaip smagu, įdomu ir naudinga yra savanoriauti, bet ir kviesti, paraginti žmones pačius įsitraukti į savanorišką veiklą. Per tris dienas Knygų mugėje „Kultūros savanoriai“ pakalbino per 200 žmonių – nuo mokyklinukų iki garbingo amžiaus senjorų. Daugiausia savanoryste Lietuvoje ir užsienyje domėjosi paskutiniųjų mokyklos klasių moksleiviai bei studentai, tačiau netrūko ir kitų amžiaus grupių atstovų susidomėjimo: aktyvūs buvo ir senjorai bei mažus vaikučius auginančios mamos, kurios labai norėtų savanoriauti iš savo namų – „elektroniškai“.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotrauka

Vilniaus knygų mugės lankytojai taip pat turėjo galimybę įamžinti savo siekius savanoriauti simbolinėje pažadų lentoje „Darysiu savo noru…“. Daug renginio svečių pasižadėjo padėti savo šaliai, seneliams, beglobiams gyvūnams, tvarkyti savo aplinką ir kt. Besidomintys Europos Sąjunga buvo kviečiami atsakinėti į klausimus ir laimėti Europos Komisijos prizus.

„Kultūros savanorių“ iniciatyvinės grupės narė Agnė taip pat dalyvavo „Euroblogas GYVAI“ diskusijoje „Ar tapsime savanoriaujančia visuomene?“. Diskusijos įrašą po kiek laiko bus galima pamatyti per LTV2 ir www.euroblogas.lt interneto svetainėje.

„Kultūros savanoriai“ labai džiaugiasi gauta galimybe Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje stende Vilniaus knygų mugėje „gyvai“ susitikti su besidominčiais savanoryste – tikimės, jog nuo šiol turėsime daugiau bendražygių.

Knygų mugėje „Kultūros savanoriai“ kartu su Europos Komisijos atstovybe kvies geriau pažinti savanorystę

Pirmadienis, 14 vasario, 2011

LITEXPO parodų rūmuose vasario 17-20 dienomis vyksiančiame renginyje – Vilniaus knygų mugėje – lankytojai galės išvysti skirtingus savanorystės veidus, pasiklausyti diskusijos apie Lietuvos gyventojų požiūrį į savanorišką veiklą, asmeniškai pabendrauti su savanoriais. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kvietimu savo savanorystės patirtimi ir džiaugsmais dalinsis ir „Kultūros savanoriai“! Labai džiaugiamės ir su nekantrumu laukiame Knygų mugės. Taigi, trumpai drūtai apie viską:
Veiksmas:

Veiks autorinė fotografo Pauliaus Staniūno paroda „Savanorystės veidai“, bus rengiamos diskusijos, vienoje iš jų dalyvaus ir mūsų komandos narė Agnė – vasario 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Rašytojų kampe vyksiančioje Euroblogo diskusijoje „Ar tapsime savanoriaujančia visuomene?“.

O su mumis kviečiame „gyvai“ susipažinti ir pasišnekučiuoti apie savanorystę. „Kultūros savanoriai“ pasakos apie savanorystės patirtis ir galimybes Knygų mugės lankytojams:
Vasario 17 d., ketvirtadienį, 15 – 18 val.
Vasario 18 d., penktadienį, 10 – 15 val.
Vasario 19 d., šeštadienį, 16 – 20 val.

Visus labai labai kviečiame į Knygų mugę – iki susitikimo!

Daugiau informacijos ir visą pilną programą rasite čia: EK Knygų mugėje

Keisčiausi savanoriavimo pasiūlymai internete: nuo sliekų rinkimo iki bandomojo skrydžio į Marsą

Trečiadienis, 26 sausio, 2011

“Best job” photos courtesy of Tourism Queensland

Daugybę savanoriavimo pasiūlymų gali rasti tiesiog į Google paieškos langą įvedęs žodžius „ieškome savanorių“ ar pan. Pasiūlymų daug, tačiau ar visi verti dėmesio? Daugiausia pasiūlymų yra susiję su socialiniu darbu, bet tie kurie nori savanoriauti kultūros srityje – nenusiminkite, mes, Kultūros savanoriai, tam ir esame, kad padėtumėme Jums susiorientuoti gausybėje informacijos. Kultūros savanoriai nuolat stengiasi atnaujinti savo internetinį puslapį vis nauja informacija, tačiau vieni aktualiausių yra savanoriavimo pasiūlymai. Šįkart atlikome mažą tyrimėlį, ką linksmo ir neįprasto siūlo  interneto platybėse platinami savanoriavimo skelbimai.

Apie tuos žmones, kurie ieško savanorių pakeisti dviračio grandinę ar siūlo kartu kurti filmą apie Naglį Šuliją nekalbėsime. Internete apstu įvairiausių pasiūlymų, vienas iš įdomesnių, tarp rastųjų žiniatinklyje yra „Europos kosmoso agentūros“ (toliau – EKA) 2009 metų pasiūlymas  dalyvauti kosminio skrydžio į Marsą imitavimo eksperimente. Žinoma žmonių iš gatvės tokiam savanoriavimui tikrai neieško, EKA atrinko 50 savanorių, kuriems buvo atlikti specialūs medicininiai ir psichologiniai testai. Šeši ESA atrinkti kandidatai vyko į Maskvą: specialioje Medicininių ir biologinių tyrimų instituto komplekso kameroje turėjo praleisti 520 dienų atskirti nuo viso pasaulio. Taip buvo imituojamos skrydžio į Marsą sąlygos – pats „skrydis“ į Raudonąją planetą ir atgal galėtų trukti 290 dienų, o dar 30 parų eksperimento dalyviai turėjo praleisti „Marso paviršiuje“. Toks savanoriavimas veikiau panašus į eksperimentavimą su „bandomaisiais triušiais”, bet ką gi, visko margame pasaulyje atsitinka.

2004 m. interneto platybėse pasirodė itin makabriškas pranešimas, Didžiosios Britanijos kanalas ketino sukurti (o galbūt ir pradėjo kurti?) dokumentinį filmą „Iš dulkės – į dulkę“ (Dust to Dust) ir ieškojo savanorių, kurie leistų filmuoti, kaip po mirties irsta jų palaikai. Labai jau šiurpus reikaliukas ir nebėra čia ką pridurti. Internete taip pat buvo pasirodęs siūlymas savanoriauti renkant sliekus, tokiu išradingumu pasižymėjo mūsų tautietis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje (ši informacija po kurio laiko dingo).

(daugiau…)

Kultūros savanorių Youtube atidarymas ir gausybė video apie savanorystę iš pasaulio platybių

Sekmadienis, 16 sausio, 2011

Apie savanorystę Kultūros savanoriai gali kalbėti ilgai, aptardami problemas, dalindamiesi įspūdžiais iš įvairiausių meninių projektų/renginių, svarstydami kaip viešinti kultūrinę savanorystę, dalintis naujomis idėjomis ir t.t.  Bet šįkart mes norime pranešti, kad pagaliau „Kultūros savanoriai“ įsikūrė ir Youtube socialiniame tinkle. Mūsų paskyroje galėsite rasti video medžiagos iš įvairiausių renginių, kur mums ir Jums teko savanoriauti.

Kultūros savanorių Yuotube.

Užklydę į Yuotube Kultūros savanoriai nutarė pasižvalgyti, kokių video, susijusių su savanoryste galima rasti šioje „video bibliotekoje“. Suradome šūsnį įdomių, savanorystę skatinančių video filmukų, kai kurie iš jų persmelkti propagandiniu prieskoniu, kiti sukurti pačių savanorių. Pažadame surinkti visus lietuviškus video apie savanorystę jau visai netrukus.

Gero žiūrėjimo!

Kanadoje sukurtas filmukas apie savanorystės. Šioje šalyje savanoriauja 12,5 mln. savanorių, įvairiose srityse (taip pat ir meno bei kultūros sferoje) jie skiria 2,1 milijardo valandų per metus, įspūdinga, ar ne?

Šiek tiek savanorystės istorijos ir JAV statistikos savanorystės srityje. Ar žinojote, kad B.Franklin 1736 m. pradėjo savanoriauti ugniagesių-gelbėtojų kompanijoje?

(daugiau…)

2011-ieji – Europos savanoriškos veiklos metai: interviu apie savanorystę su Marian Harkin

Šeštadienis, 15 sausio, 2011

Dar tik 2011 m. sausio vidurys, o Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau straipsnių apie savanorystę. Iš vienos pusės smagu, iš kitos – savanorystės svarbą sąmoningi žmonės  ir be jų suvokia. „Ar verta savanoriauti?“ – toks klausimas retai kam bekyla, tačiau svarbesnis kitas klausimas: „Ar aš pats / pati noriu savanoriauti?“. Jeigu ir šįkart seka teigiamas atsakymas, iškyla dar vienas (!) ne mažiau svarbus klausimas: „KUR aš galėčiau savanoriauti?„, o štai čia ir sustojame… Kiek pastebėjome iš savo patirties (savanoriaudami kultūros ir meno srityje), nuolat trūksta organizacijų, kurios priimtų savanorius. „Priimtų“ – tai sugebėtų ne tik sukviesti, pritraukti, bet nuolatos užimtų veikla,  „išlaikytų“ savanorius organizacijoje, susikurtų savanorių lojalumo organizacijai skatinimo programą, ir tiesiog pasiektų, kad savanoris organizacijoje jaustųsi ne kaip svečias, o kaip vienas iš „šeimininkų“.

Marian Harkin MEP Facebook profilio nuotrauka

Toliau pateikiame straipsnį “2011-ieji – Europos savanoriškos veiklos metai” ir interviu su Europos Parlamento airių kilmės liberalų frakcijos atstove Marian Harkin, kuri yra savanoriškos veiklos skatintoja ir rėmėja.

***

© Europos Komisijos, NVO informacijos ir paramos centro informacija

2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais. Kuo daugiau žmonių įtraukti į savanorišką veiklą yra svarbiausias 2011 m. tikslas. Sąmoningumo didinimas ir praktinė pagalba savanoriškoms organizacijoms bus pagrindiniai šios strategijos tikslai. Maždaug 100 milijonų europiečių reguliariai savanoriauja tam tikrai veiklai, tačiau yra dideli skirtumai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose jis siekia 40%, o tuo tarpu Bulgarijoje ir Italijoje apie 10%.

Metus truksianti kampanija, per kurią bus pagerbiama savanorių veikla, nagrinėjami jiems kylantys sunkumai ir skatinama plėsti savanorių ratą.

Savanoriška veikla naudinga visiems, ji padeda suartinti bendruomenes. Savanoriai taip gali kažką grąžinti visuomenei ir įgyti naujų įgūdžių. Šios veiklos formų yra daug, pvz., pagalba sporto klube, mokykloje, ligoninėje ar teikiant labdarą. Šiandien apie 20 % europiečių dalį savo laiko skiria savanoriškai veiklai.

(daugiau…)

Eurodesk.lt: Savanoriška veikla – suvokimas, problema ir įtaka asmenybei

Trečiadienis, 12 sausio, 2011

Savanoriška veikla vis dar dažnai apibūdinama kaip „pasaulio gelbėjimas“, „jaunatviškas maksimalizmas“ ar „kvailumas, nesuvokiant pinigų reikšmės šiuolaikiniame pasaulyje“, tačiau savanoriai kalba kitaip. Tiesa, jaunatviško maksimalizmo savanorystėje netrūksta, o ir pasaulį tam tikru mastu ir aspektu savanoriai gelbėja, tačiau tai tikrai ne viskas, ką galima gauti iš materialybę užmirštančio arba gebančio tai derinti su darbu žmogaus.

„Savanoriškas darbas man turbūt padėjo atrasti save tose srityse, kur niekada nemaniau tinkąs – atradau tokias veiklas, kurių kažkada net vengiau. Savanorystė patraukli tuo, kad galiu daryti būtent tai, kas patinka. Neatlygintinumas tik įrodo, kad ta savanorystės sritis, kurioje dirbu, yra būtent man“, pasakoja antrus metus savanoriaujantis Mantas.

Kalbant tradiciškai ir nuobodžiai, galima vardinti keletą dalykų, kuriuos teikia savanoriška veikla: tai ir patirtis, ir pažintys, ir kompetencijų gilinimas, kultūriniai pažinimai, atpažinimai, apsipažinimai, stereotipų laužymai ir sulaužymai. Taip, visa tai – gryniausia tiesa, kurios teikiami privalumai įauga į kiekvieną savanorio ląstelę, bėgant savanoriavimo metams. Įauga ne tik į fizinę ląstelę, bet ir į asmenybę, sielą, pasąmonę ar kaip kitaip įvardijamą dalyką. Savanorystė gelbsti nuo siauro akiračio, vienos srities išmanymo, savivertės ir saviraiškos trūkumo. Antrus metus savanoriaujantis Gediminas teigia, jog savanorystė jam padėjo suprasti, kad gyvenime svarbiausia ne tik pinigai ar geras darbas.

(daugiau…)

www.cv.lt: Savanorių savaime nedaugėja

Pirmadienis, 10 sausio, 2011

Jhuskin (Flickr) nuotrauka

Nors atrodytų, kad bedarbių armija turėtų papildyti savanorių gretas, tačiau į visuomenines organizacijas žmonės plūste neplūsta. Pirmiausia reikia juos sudominti, pritraukti. Žinoma, reikalingas ir koordinavimas: čia kaip su sniego valymu – neužtenka vien pasakyti, kad nusivalytumėme kiemus, kas nors turi ir kastuvus išdalinti, ir darbą organizuoti“, – savanorystės procesą pavyzdžiu grindžia Vaidotas Ilgius, Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas.

Aktyviausias jaunimas


Tyrimai apie gyventojų užsiėmimą visuomenine veikla padėtį vertina nevienareikšmiškai. VšĮ „Iniciatyvos fondas“ užsakymu šių metų rudenį atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai tampa vis pasyvesni – net 73% šalies gyventojų teigia neužsiimantys jokia visuomenine veikla ir neketina to daryti ateityje. 2008 m. taip teigiančių buvo 70%. Per dvejus metus nuo 11% iki 10% sumažėjo ir tokių, kurie šiuo metu užsiima visuomenine socialine veikla ir ketina ją tęsti ateityje.

Pasak „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, atliekant tyrimą turėta lūkesčių, kad visuomenė tapo aktyvesnė, tačiau sulaukta visiškai priešingų rezultatų.

„Bet daug vilčių duoda vis aktyvesnis jaunimas. Remiantis tyrimu, 10,6% jaunuolių iki 25 metų jau šiuo metu užsiima visuomenine veikla ir ketina tai tęsti, o beveik ketvirtadalis (24%) ketina tai daryti ateityje“, – aiškina p. Smirnovienė.

Kitas rudenį atliktas tyrimas byloja priešingas tendencijas. UAB Socialinės informacijos centro (SIC) atlikto tyrimo duomenimis, 26% apklaustųjų teigia, kad per jų darbo ar ugdymo vietose inicijuojamos savanoriškos veiklos akcijas suteikiamos laisvos nuo darbo, tačiau mokamos dienos savanorystei. Tokios veiklos plėtrą rodo ir bendras visuomenės aktyvumas – savanoriškoje veikloje yra dalyvavęs 61% Lietuvos gyventojų, prieš dvejus metus tokių buvo 46%.

„Skirtingi tyrimų duomenys priklauso tik nuo metodikos. Mano nuomone, pastaraisiais metais į savanoriškas organizacijas ateina kaskart vis daugiau žmonių, nors ne tiek, kiek galėtų. Jokių didelių šuolių nei į teigiamą, nei į neigiamą pusę nėra“, – aiškina p. Ilgius.

Jo teigimu, padėtis, nors ir pamažu, kinta į gerąją pusę ir todėl, kad vis daugiau įmonių įtraukia darbuotojus į savanorišką veiklą. O kuo daugiau įmonių tai daro ir viešina, tuo dažniau ta praktika pasinaudoja kitos bendrovės, taip išnaudodamos naują būdą formuoti komandą.

Informacija paimta iš: www.cv.lt

Autorė: Rasa Dževeckytė

UAB „Verslo žinios“ medžiaga