Savanoriška veikla vis dar dažnai apibūdinama kaip „pasaulio gelbėjimas“, „jaunatviškas maksimalizmas“ ar „kvailumas, nesuvokiant pinigų reikšmės šiuolaikiniame pasaulyje“, tačiau savanoriai kalba kitaip. Tiesa, jaunatviško maksimalizmo savanorystėje netrūksta, o ir pasaulį tam tikru mastu ir aspektu savanoriai gelbėja, tačiau tai tikrai ne viskas, ką galima gauti iš materialybę užmirštančio arba gebančio tai derinti su darbu žmogaus.

„Savanoriškas darbas man turbūt padėjo atrasti save tose srityse, kur niekada nemaniau tinkąs – atradau tokias veiklas, kurių kažkada net vengiau. Savanorystė patraukli tuo, kad galiu daryti būtent tai, kas patinka. Neatlygintinumas tik įrodo, kad ta savanorystės sritis, kurioje dirbu, yra būtent man“, – pasakoja antrus metus savanoriaujantis Mantas.

Kalbant tradiciškai ir nuobodžiai, galima vardinti keletą dalykų, kuriuos teikia savanoriška veikla: tai ir patirtis, ir pažintys, ir kompetencijų gilinimas, kultūriniai pažinimai, atpažinimai, apsipažinimai, stereotipų laužymai ir sulaužymai. Taip, visa tai – gryniausia tiesa, kurios teikiami privalumai įauga į kiekvieną savanorio ląstelę, bėgant savanoriavimo metams. Įauga ne tik į fizinę ląstelę, bet ir į asmenybę, sielą, pasąmonę ar kaip kitaip įvardijamą dalyką. Savanorystė gelbsti nuo siauro akiračio, vienos srities išmanymo, savivertės ir saviraiškos trūkumo. Antrus metus savanoriaujantis Gediminas teigia, jog savanorystė jam padėjo suprasti, kad gyvenime svarbiausia ne tik pinigai ar geras darbas.

(daugiau…)

Jhuskin (Flickr) nuotrauka

Nors atrodytų, kad bedarbių armija turėtų papildyti savanorių gretas, tačiau į visuomenines organizacijas žmonės plūste neplūsta. Pirmiausia reikia juos sudominti, pritraukti. Žinoma, reikalingas ir koordinavimas: čia kaip su sniego valymu – neužtenka vien pasakyti, kad nusivalytumėme kiemus, kas nors turi ir kastuvus išdalinti, ir darbą organizuoti“, – savanorystės procesą pavyzdžiu grindžia Vaidotas Ilgius, Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas.

Aktyviausias jaunimas

Tyrimai apie gyventojų užsiėmimą visuomenine veikla padėtį vertina nevienareikšmiškai. VšĮ „Iniciatyvos fondas“ užsakymu šių metų rudenį atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai tampa vis pasyvesni – net 73% šalies gyventojų teigia neužsiimantys jokia visuomenine veikla ir neketina to daryti ateityje. 2008 m. taip teigiančių buvo 70%. Per dvejus metus nuo 11% iki 10% sumažėjo ir tokių, kurie šiuo metu užsiima visuomenine socialine veikla ir ketina ją tęsti ateityje.

Pasak „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, atliekant tyrimą turėta lūkesčių, kad visuomenė tapo aktyvesnė, tačiau sulaukta visiškai priešingų rezultatų.

„Bet daug vilčių duoda vis aktyvesnis jaunimas. Remiantis tyrimu, 10,6% jaunuolių iki 25 metų jau šiuo metu užsiima visuomenine veikla ir ketina tai tęsti, o beveik ketvirtadalis (24%) ketina tai daryti ateityje“, – aiškina p. Smirnovienė.

Kitas rudenį atliktas tyrimas byloja priešingas tendencijas. UAB Socialinės informacijos centro (SIC) atlikto tyrimo duomenimis, 26% apklaustųjų teigia, kad per jų darbo ar ugdymo vietose inicijuojamos savanoriškos veiklos akcijas suteikiamos laisvos nuo darbo, tačiau mokamos dienos savanorystei. Tokios veiklos plėtrą rodo ir bendras visuomenės aktyvumas – savanoriškoje veikloje yra dalyvavęs 61% Lietuvos gyventojų, prieš dvejus metus tokių buvo 46%.

„Skirtingi tyrimų duomenys priklauso tik nuo metodikos. Mano nuomone, pastaraisiais metais į savanoriškas organizacijas ateina kaskart vis daugiau žmonių, nors ne tiek, kiek galėtų. Jokių didelių šuolių nei į teigiamą, nei į neigiamą pusę nėra“, – aiškina p. Ilgius.

Jo teigimu, padėtis, nors ir pamažu, kinta į gerąją pusę ir todėl, kad vis daugiau įmonių įtraukia darbuotojus į savanorišką veiklą. O kuo daugiau įmonių tai daro ir viešina, tuo dažniau ta praktika pasinaudoja kitos bendrovės, taip išnaudodamos naują būdą formuoti komandą.

Informacija paimta iš: www.cv.lt

Autorė: Rasa Dževeckytė

UAB „Verslo žinios“ medžiaga

Atsakymas paprastas: SAVANORIAUTI kultūrinėje  žaidynių dalyje!

1980-aisiais mes savo senelių klausėme, ką jie darė Antrojo pasaulinio karo metu. 2030-aisiais mūsų anūkai ar vaikai klaus, ką mes darėme per 2012 metų Pasaulio olimpines žaidynes Londone. Dažnas atsakys: „ Nedalyvavau…nesidomiu sportu“, tačiau tie, kurie savanoriauja kultūros/meno srityje atsakys: „Aš prisidėjau prie Olimpinių žaidynių, tačiau ne bėgdamas maratoną ar savanoriaudamas varžybų metu, o prisidėdamas prie kultūrinės Olimpiados dalies “

Londonas laimėjo teisę rengti žaidynes pažadėdamas, kad kultūra ir švietimas bus esminiai šio milžiniško renginio komponentai. Londono 2012-tųjų Kultūros olimpiada prasidėjo visoje Jungtinėje Karalystėje kaip 4 metų renginių ciklas, kuris tęsis iki pat 2012 m. rugsėjo 9 d. Parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos. Savanoriavimas žaidynių kultūrinėje dalyje atskleis savanorių talentus ir suteiks unikalios tarptautinės patirties, kur jie galės  pamatyti projekto, kuris vyksta vieną kartą jų gyvenime „organizacinę virtuvę“.

Alfa. lt portale gruodžio 2 d. pasirodė straipsnis „Tyrimas: savanoriauja 61 proc. Lietuvos gyventojų, daugiausia tvarko aplinką“ . Kultūros savanoriai siūlo perskaityti straipsnį ir pasidžiaugti, jog trečdalis savanoriaujančių yra kultūros savanoriai bendrąja prasme, – puiki žinia, prieš Tarptautinę savanorių dieną.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų dalyvauja savanoriškoje veikloje, o didžioji jų dalis renkasi aplinkos tvarkymą.

61 proc. Lietuvos gyventojų lapkritį teigė per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje, parodė bendrovės „Teo LT“ užsakymu atliktas bendrovės Socialinės informacijos centro (SIC) tyrimas.

Prieš dvejus metus atliktas toks pat tyrimas parodė, kad tokioje veikloje 2008-aisiais dalyvavo 48 proc. gyventojų.

„Tiesa, didžioji dalis žmonių tokioje veikloje dalyvauja nereguliariai“, – ketvirtadienį pristatydama tyrimo rezultatus sakė SIC tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojai aktyviau renkasi tokią savanoriavimo veiklą, kuri yra lengviau prieinama, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymas, arba kuri yra aktyviai organizuojama, pavyzdžiui, partijų.

Tyrimas atkleidė, jog daugiausia gyventojų renkasi aplinkos tvarkymą – ją savanoriškai ir be atlygio savo laisvalaikiu tvarkė 74 proc. respondentų. Kiek mažiau – 38 proc. – padėjo senyvo amžiaus žmonėms, 35 proc. – padėjo jaunimui ar vaikams, 32 proc. padėjo organizuoti kultūrinius, meno ar kitus renginius.

(daugiau…)

„Open Culture“ – jauna, „atvirą“ kultūrą kurianti organizacija iš Kauno, turinti daug idėjų, tačiau joms įgyvendinti dažnai neužtenka rankyčių. Savo veikla „Open Culture“ skatina  talentingų žmonių saviraišką bei nuolat stengiasi užkrėsti aplinkinius pozityviomis ir kūrybiškomis nuotaikomis! Organizacija rengia draugiškas akcijas, flashmob projektus, kartais virstančius į netradicinę reklamą, kasmet miestui dovanoja Gatvės muzikos dieną Kaune, rengia meninius projektus.

Tam, kad veikla nesustotų  įstaiga ieško naujų komandos draugų!

„Open Culture“  reikia Tavęs jei:

• Vis ieškai, bet nerandi kur įgyvendinti miegoti trukdančias idėjas!

• Esi smarkiai kūrybingas, iniciatyvus, bet savarankiškas žmogus;

• Domiesi ir dalyvauji miesto kultūriniame gyvenime bei turi savo smagaus miesto viziją;

• Labai labai labai labai nori tobulėti!

O ar Tau reikia „Open culture“ ?

Komanda bendrauja dėžutėje atsiverk.kulturai@gmail.com (Su kandidatais bus norima susipažinti anketos pagalba, o vėliau ir susitikti prie arbatos)

Juk kultūriniai įvykiai yra vieni smagiausių dalykų, kuriuos galime sutikti kasdienybėje!

Daugiau apie „Open Culture“: http://openculturelt.wordpress.com/

——-

Kultūros savanoriai linki „Open Culture“ surasti pačius entuziastingiausius ir naujomis idėjomis trykštančius naujus komandos narius!

ES paskyrė 2011 metus savanorystei norėdama parodyti milijonams savanorių, kurie kasdien stengiasi siekdami pokyčių, kad jų darbas yra vertinamas. Atskirai kampanijos daliai ES atrinks po vieną reporterį kiekvienoje valstybėje narėje savanoriauti ir pranešti neįprastas savo regiono savanorių istorijas. 27 atrinkti savanoriai kartu sudarys kanalą, kuris sėkmingai keliaus po 27 šalis nares.

Kanalas oficialiai bus sukurtas 2010 m. gruodžio 6 d. Briuselyje. Kiekvienam savanoriui bus suteikta filmavimo įranga bei suorganizuotos kelionės į kitas šalis nares. Jaunųjų medijos kūrėjų sukurtas turinys kampanijos metu bus transliuojamas visoje Europoje. Kiekvienas, turintis savanoriškos veiklos patirties bei operatoriaus ar žurnalistinio darbo patirties turi galimybę teikti paraišką ir tapti vienu iš 27 kampanijos reporterių.

Norėdami patekti į atranką, kandidatai turi pateikti reikalingus dokumentus organizatoriams iki 2010 m. rugsėjo 27 d.

Visą išsamią informaciją gali rasti čia: http://www.eyvolunteering.eu/?p=122

Eurodesk informacija

Savanoriška veikla, tokia populiari senas tradicijas turinčiose demokratijose, vis dar palyginti reta Lietuvoje, kur į ją kartais žiūrima nepatikliai. Individo ar jų grupės veikla be piniginio atlygio kaimynų, bendruomenės ar visuomenės labui dažnam lietuviui atrodo nesuprantama. Nors erdvės savanoriškai veiklai yra nemažai – tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir religinės ar vietos gyventojų bendruomenės.

Visuomenės apklausų duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad savanorystė yra gerbtina, tačiau tik 46 proc. yra dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje. Įdomiausia veiklos sritis savanoriams – aplinkos apsauga ir tvarkymas.

(daugiau…)

Organizacija, neturinti nei vieno už atlygį dirbančio žmogaus, įsikūrusi vos dvidešimties kvadratinių metrų patalpoje, šiuo metu vienijanti apie šimtą aktyvių žmonių ir turinti prasmingą tikslą – padėti jaunimui prasmingai leisti laisvalaikį. Europos savanorių tarnybos asociacijos „Saltes” viena iš įkūrėjų Akvilė Budreckytė sako, kad tada, kai jau nusvyra rankos, padeda entuziazmas ir kitų savanorių parama.

Kai savanorystė Lietuvoje buvo siejama tik su karine tarnyba…

Prieš beveik septynerius metus, kai Lietuvoje žodis savanoris dažnam siejosi tik su karine tarnyba, pirmieji iš užsienio sugrįžę jaunuoliai tiesiog netilpo savyje ir panoro kuo plačiau Lietuvoje paskleisti kitokios savanorystės idėją. „Tuo metu tokios organizacijos, kuri vienytų tarptautinę savanorystę atlikusius žmones, nebuvo”, – pasakoja A. Budreckytė. Ir tuo metu, kai dar Lietuva net nebuvo Europos Sąjungos narė, grupelė jaunuolių tiesiog priėmė iššūkį – skleisti po Lietuvą tarptautinės savanorystės idėjas, kuri gali suteikti jaunimui tam tikros patirties, kuri padėtų jiems asmeniškai tobulėti. Toks neformalus švietimas, kai mokomasi ne mokykloje, gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti, pagerinti karjeros perspektyvas ir drauge sustiprinti solidarumo bei aktyvaus pilietiškumo jausmą visuomenėje, kurios dalis jie yra.

A.Budreckytė prisimena pirmuosius organizacijos žingsnius, kuomet patys išbandę savanorystę jaunuoliai, važiavo po Lietuvą ir pasakojo, kokia tai puiki galimybė ne tik pamatyti pasaulį, ne tik pasidalinti savo gabumais įvairiose užsienio organizacijose, bet ir įgyti gyvenimiškos patirties, kurios neduos perskaityti vadovėliai ar sudėtingiausios studijos universitetuose. Visi, išbandę tarptautinės savanorystės programą, vienbalsiai tvirtino, jog tai buvo kone pats gražiausias, įsimintiniausias, įdomiausias ir smagiausias laikas gyvenime.
(daugiau…)

Vis dažniau masinių renginių, sporto varžybų, festivalių ir koncertų metu organizatoriams gelbsti savanoriai. Jauni žmonės masiškai veržiasi padėti renginių organizatoriams, mat vertinga ne tik įgyta patirtis, bet dažnam tai proga pamatyti mėgstamo atlikėjo koncertą ar sporto varžybas sutaupant bilietui. Populiarios ir kitokios savanorystės rūšys – darbas su vaikais, senjorais, neįgaliaisiais, tačiau tokiai savanorystei pasiryžusiam jaunimui tenka aukoti kur kas daugiau savo laiko ir pastangų, tad tam ryžtasi ne kiekvienas.

Savanorystės centro vadovė Nijolė Giedraitienė, paklausta, ar Lietuvoje savanorytė yra populiari, sakė: „Savanorystė Lietuvoje sparčiai populiarėja, nes žmonės ima suvokti, kas tai yra. Anksčiau savanorius dažnai vadindavo visuomenininkais ar net painiodavo su kariškiais.“

(daugiau…)