Žyma ‘jaunimas’

Keisčiausi savanoriavimo pasiūlymai internete: nuo sliekų rinkimo iki bandomojo skrydžio į Marsą

Trečiadienis, sausio 26th, 2011

“Best job” photos courtesy of Tourism Queensland

Daugybę savanoriavimo pasiūlymų gali rasti tiesiog į Google paieškos langą įvedęs žodžius „ieškome savanorių“ ar pan. Pasiūlymų daug, tačiau ar visi verti dėmesio? Daugiausia pasiūlymų yra susiję su socialiniu darbu, bet tie kurie nori savanoriauti kultūros srityje – nenusiminkite, mes, Kultūros savanoriai, tam ir esame, kad padėtumėme Jums susiorientuoti gausybėje informacijos. Kultūros savanoriai nuolat stengiasi atnaujinti savo internetinį puslapį vis nauja informacija, tačiau vieni aktualiausių yra savanoriavimo pasiūlymai. Šįkart atlikome mažą tyrimėlį, ką linksmo ir neįprasto siūlo  interneto platybėse platinami savanoriavimo skelbimai.

Apie tuos žmones, kurie ieško savanorių pakeisti dviračio grandinę ar siūlo kartu kurti filmą apie Naglį Šuliją nekalbėsime. Internete apstu įvairiausių pasiūlymų, vienas iš įdomesnių, tarp rastųjų žiniatinklyje yra „Europos kosmoso agentūros“ (toliau – EKA) 2009 metų pasiūlymas  dalyvauti kosminio skrydžio į Marsą imitavimo eksperimente. Žinoma žmonių iš gatvės tokiam savanoriavimui tikrai neieško, EKA atrinko 50 savanorių, kuriems buvo atlikti specialūs medicininiai ir psichologiniai testai. Šeši ESA atrinkti kandidatai vyko į Maskvą: specialioje Medicininių ir biologinių tyrimų instituto komplekso kameroje turėjo praleisti 520 dienų atskirti nuo viso pasaulio. Taip buvo imituojamos skrydžio į Marsą sąlygos – pats „skrydis“ į Raudonąją planetą ir atgal galėtų trukti 290 dienų, o dar 30 parų eksperimento dalyviai turėjo praleisti „Marso paviršiuje“. Toks savanoriavimas veikiau panašus į eksperimentavimą su „bandomaisiais triušiais”, bet ką gi, visko margame pasaulyje atsitinka.

2004 m. interneto platybėse pasirodė itin makabriškas pranešimas, Didžiosios Britanijos kanalas ketino sukurti (o galbūt ir pradėjo kurti?) dokumentinį filmą „Iš dulkės – į dulkę“ (Dust to Dust) ir ieškojo savanorių, kurie leistų filmuoti, kaip po mirties irsta jų palaikai. Labai jau šiurpus reikaliukas ir nebėra čia ką pridurti. Internete taip pat buvo pasirodęs siūlymas savanoriauti renkant sliekus, tokiu išradingumu pasižymėjo mūsų tautietis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje (ši informacija po kurio laiko dingo).

(daugiau…)

Eurodesk.lt: Savanoriška veikla – suvokimas, problema ir įtaka asmenybei

Trečiadienis, sausio 12th, 2011

Savanoriška veikla vis dar dažnai apibūdinama kaip „pasaulio gelbėjimas“, „jaunatviškas maksimalizmas“ ar „kvailumas, nesuvokiant pinigų reikšmės šiuolaikiniame pasaulyje“, tačiau savanoriai kalba kitaip. Tiesa, jaunatviško maksimalizmo savanorystėje netrūksta, o ir pasaulį tam tikru mastu ir aspektu savanoriai gelbėja, tačiau tai tikrai ne viskas, ką galima gauti iš materialybę užmirštančio arba gebančio tai derinti su darbu žmogaus.

„Savanoriškas darbas man turbūt padėjo atrasti save tose srityse, kur niekada nemaniau tinkąs – atradau tokias veiklas, kurių kažkada net vengiau. Savanorystė patraukli tuo, kad galiu daryti būtent tai, kas patinka. Neatlygintinumas tik įrodo, kad ta savanorystės sritis, kurioje dirbu, yra būtent man“, pasakoja antrus metus savanoriaujantis Mantas.

Kalbant tradiciškai ir nuobodžiai, galima vardinti keletą dalykų, kuriuos teikia savanoriška veikla: tai ir patirtis, ir pažintys, ir kompetencijų gilinimas, kultūriniai pažinimai, atpažinimai, apsipažinimai, stereotipų laužymai ir sulaužymai. Taip, visa tai – gryniausia tiesa, kurios teikiami privalumai įauga į kiekvieną savanorio ląstelę, bėgant savanoriavimo metams. Įauga ne tik į fizinę ląstelę, bet ir į asmenybę, sielą, pasąmonę ar kaip kitaip įvardijamą dalyką. Savanorystė gelbsti nuo siauro akiračio, vienos srities išmanymo, savivertės ir saviraiškos trūkumo. Antrus metus savanoriaujantis Gediminas teigia, jog savanorystė jam padėjo suprasti, kad gyvenime svarbiausia ne tik pinigai ar geras darbas.

(daugiau…)

www.cv.lt: Savanorių savaime nedaugėja

Pirmadienis, sausio 10th, 2011

Jhuskin (Flickr) nuotrauka

Nors atrodytų, kad bedarbių armija turėtų papildyti savanorių gretas, tačiau į visuomenines organizacijas žmonės plūste neplūsta. Pirmiausia reikia juos sudominti, pritraukti. Žinoma, reikalingas ir koordinavimas: čia kaip su sniego valymu – neužtenka vien pasakyti, kad nusivalytumėme kiemus, kas nors turi ir kastuvus išdalinti, ir darbą organizuoti“, – savanorystės procesą pavyzdžiu grindžia Vaidotas Ilgius, Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas.

Aktyviausias jaunimas


Tyrimai apie gyventojų užsiėmimą visuomenine veikla padėtį vertina nevienareikšmiškai. VšĮ „Iniciatyvos fondas“ užsakymu šių metų rudenį atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai tampa vis pasyvesni – net 73% šalies gyventojų teigia neužsiimantys jokia visuomenine veikla ir neketina to daryti ateityje. 2008 m. taip teigiančių buvo 70%. Per dvejus metus nuo 11% iki 10% sumažėjo ir tokių, kurie šiuo metu užsiima visuomenine socialine veikla ir ketina ją tęsti ateityje.

Pasak „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, atliekant tyrimą turėta lūkesčių, kad visuomenė tapo aktyvesnė, tačiau sulaukta visiškai priešingų rezultatų.

„Bet daug vilčių duoda vis aktyvesnis jaunimas. Remiantis tyrimu, 10,6% jaunuolių iki 25 metų jau šiuo metu užsiima visuomenine veikla ir ketina tai tęsti, o beveik ketvirtadalis (24%) ketina tai daryti ateityje“, – aiškina p. Smirnovienė.

Kitas rudenį atliktas tyrimas byloja priešingas tendencijas. UAB Socialinės informacijos centro (SIC) atlikto tyrimo duomenimis, 26% apklaustųjų teigia, kad per jų darbo ar ugdymo vietose inicijuojamos savanoriškos veiklos akcijas suteikiamos laisvos nuo darbo, tačiau mokamos dienos savanorystei. Tokios veiklos plėtrą rodo ir bendras visuomenės aktyvumas – savanoriškoje veikloje yra dalyvavęs 61% Lietuvos gyventojų, prieš dvejus metus tokių buvo 46%.

„Skirtingi tyrimų duomenys priklauso tik nuo metodikos. Mano nuomone, pastaraisiais metais į savanoriškas organizacijas ateina kaskart vis daugiau žmonių, nors ne tiek, kiek galėtų. Jokių didelių šuolių nei į teigiamą, nei į neigiamą pusę nėra“, – aiškina p. Ilgius.

Jo teigimu, padėtis, nors ir pamažu, kinta į gerąją pusę ir todėl, kad vis daugiau įmonių įtraukia darbuotojus į savanorišką veiklą. O kuo daugiau įmonių tai daro ir viešina, tuo dažniau ta praktika pasinaudoja kitos bendrovės, taip išnaudodamos naują būdą formuoti komandą.

Informacija paimta iš: www.cv.lt

Autorė: Rasa Dževeckytė

UAB „Verslo žinios“ medžiaga


Ką veikti kultūros savanoriui Olimpiadoje?

Penktadienis, gruodžio 17th, 2010

Atsakymas paprastas: SAVANORIAUTI kultūrinėje  žaidynių dalyje!

1980-aisiais mes savo senelių klausėme, ką jie darė Antrojo pasaulinio karo metu. 2030-aisiais mūsų anūkai ar vaikai klaus, ką mes darėme per 2012 metų Pasaulio olimpines žaidynes Londone. Dažnas atsakys: „ Nedalyvavau…nesidomiu sportu“, tačiau tie, kurie savanoriauja kultūros/meno srityje atsakys: „Aš prisidėjau prie Olimpinių žaidynių, tačiau ne bėgdamas maratoną ar savanoriaudamas varžybų metu, o prisidėdamas prie kultūrinės Olimpiados dalies “

Londonas laimėjo teisę rengti žaidynes pažadėdamas, kad kultūra ir švietimas bus esminiai šio milžiniško renginio komponentai. Londono 2012-tųjų Kultūros olimpiada prasidėjo visoje Jungtinėje Karalystėje kaip 4 metų renginių ciklas, kuris tęsis iki pat 2012 m. rugsėjo 9 d. Parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos. Savanoriavimas žaidynių kultūrinėje dalyje atskleis savanorių talentus ir suteiks unikalios tarptautinės patirties, kur jie galės  pamatyti projekto, kuris vyksta vieną kartą jų gyvenime „organizacinę virtuvę“.

„Cezario grupė“ ieško savanorių

Penktadienis, gruodžio 3rd, 2010

2003-ais metais įkurta „cezario grupė“ – tai penki aktoriai, dirbantys su režisieriumi Cezariu Graužiniu. Režisierius turi sukūręs savitą darbo su aktoriais metodiką bei teatro stilistiką, kurios nevysto jokia kita teatro trupė Lietuvoje. C. Graužinio teatras –­ tai vaizduotės teatras, kuriam būdinga gilintis į žmogaus prigimtį ir esmę, narstyti būties ir egzistencijos problemas. Šiuo metu teatre rodomi spektakliai pagal šiuolaikines arba paties režisieriaus parašytas pjeses: „Drąsi šalis, arba Lietuvos diena“, „Viskas arba nieko“, „Pasikėsinimai ™“ ir „Nutolę toliai“.

Jei Tau knieti bent akies kampučiu pamatyti procesą, kuriame gimsta teatras, prie jo prisidėti bei, žinoma, aplankyti spektaklius, junkis prie mūsų! Iš savanorių tikimės aktyvumo, atsakomybės, žibančių akių ir atvirų širdžių.

Jei susidomėjai, brūkštelk laišką su šiek tiek informacijos apie save adresu egle@cezariogrupe.lt arba skambink telefonu 868761214 (Eglė).

Daugiau informacijos apie teatrą: www.cezariogrupe.lt

Geros žinios savanoriams iš Kauno: „Open Culture“ ieško komandos draugų

Trečiadienis, spalio 27th, 2010

„Open Culture“ – jauna, „atvirą“ kultūrą kurianti organizacija iš Kauno, turinti daug idėjų, tačiau joms įgyvendinti dažnai neužtenka rankyčių. Savo veikla „Open Culture“ skatina  talentingų žmonių saviraišką bei nuolat stengiasi užkrėsti aplinkinius pozityviomis ir kūrybiškomis nuotaikomis! Organizacija rengia draugiškas akcijas, flashmob projektus, kartais virstančius į netradicinę reklamą, kasmet miestui dovanoja Gatvės muzikos dieną Kaune, rengia meninius projektus.

Tam, kad veikla nesustotų  įstaiga ieško naujų komandos draugų!

„Open Culture“  reikia Tavęs jei:

• Vis ieškai, bet nerandi kur įgyvendinti miegoti trukdančias idėjas!

• Esi smarkiai kūrybingas, iniciatyvus, bet savarankiškas žmogus;

• Domiesi ir dalyvauji miesto kultūriniame gyvenime bei turi savo smagaus miesto viziją;

• Labai labai labai labai nori tobulėti!

O ar Tau reikia „Open culture“ ?

Komanda bendrauja dėžutėje atsiverk.kulturai@gmail.com (Su kandidatais bus norima susipažinti anketos pagalba, o vėliau ir susitikti prie arbatos)

Juk kultūriniai įvykiai yra vieni smagiausių dalykų, kuriuos galime sutikti kasdienybėje!

Daugiau apie „Open Culture“: http://openculturelt.wordpress.com/

——-

Kultūros savanoriai linki „Open Culture“ surasti pačius entuziastingiausius ir naujomis idėjomis trykštančius naujus komandos narius!

Savanorystė Lietuvoje: kokia situacija dabar?

Trečiadienis, spalio 20th, 2010

TNS GALLUP 2008 metais atliko tyrimą „Savanorystė Lietuvoje“, kurio  tikslas buvo : nustatyti Lietuvos gyventojų nuostatas savanoriškos veiklos atžvilgiu ir dalyvavimą savanoriškoje veikloje.

Tyrimo išvadose galima rasti daug įdomių rezultatų, pvz.:

  • Lietuviai aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, tačiau supranta ją gana siaurai, visų pirma kaip aplinkos tvarkymą.
  • Požiūrio į savanorystęproblema: ši veikla stokoja pagarbos ir pripažinimo visuomenėje.
  • Sudėtinga ekonominė situacija šalyje nepadarė įtakos Lietuvių atvirumui savanorystei.

Ir dar viena įdomi išvada, su kuria besąlygiškai sutinka Kultūros savanoriai:

  • Tie kurie dalina savo laiką ir dvasios šilumą kitiems, pirmiausia praturtina save. Jie tiesiog yra laimingesni žmonės…
    Argi tai ne dar vienas argumentas savanorystės naudai ???

Kaip pasikeitė situacija per 2 metus? Ar bus atliktas panašus tyrimas prieš 2011 ?

O juk 2011 m. – Savanorystės metai!

Informacija iš: http://www.nisc.lt/lt/files/main/Savanoryste_TNS.pdf

Kuriamas Gatvės muzikos dienos filmas: o ką gi matė savanoriai?

Ketvirtadienis, spalio 14th, 2010

Tenka pripažinti, kad Gatvės muzikos dienos savanoriai šventę mato kiek kitaip, t.y. iš vidaus, jie, kartu su muzikantais, nebijokime pripažinti yra šventės šeimininkai. O šeimininkai nesnaudžia, ir stengiasi, kiek tik įmanoma,  kad muzikantams būtų suteiktos visos sąlygos groti. Nuoširdžios miestiečių šypsenos, švelni vilnijanti kanklių muzika, maža mergaitė smuikuojanti parke, sunkiosios muzikos gerbėjai linksintys į taktą ar didžėjų sukamų plokštelių ritmika. Ką matei tu, savanori? Gatvės muzikos dienos organizatoriai kuria dokumentinį filmą ir kviečia pasidalinti filmuota medžiaga iš muzikaliausios dienos per visus metus. Raginame visus visus nepatingėti ir įkelti savo video į internetą arba nusiųsti organizatoriams.

Visas detales rasite organizatorių kvietime:

Pradėkime nuo pabaigos.
Apie Lietuvą sužino pusė pasaulio. Vieną pavasario dieną Juodkalnija, Islandija, Naujoji Zelandija, Afganistanas, Prancūzija, Čilė, Argentina, Kanada, Lenkija ir Rumunija jungiasi prie Lietuvos ir švenčia Gatvės muzikos dieną. Nerealu ? O galbūt realu?

Groti gatvėje, laisvai, bendrai, drąsiai ir gyvai pakvietęs Andrius Mamontovas turi mintį – sukurkime dokumentinį filmą apie keturias jau buvusias Gatvės muzikos dienas. Nusiųskime kaimyninėms šalims – pristatykime didžiausią Lietuvos muzikinį renginį pasauliui.

Hey, Vilnius kviečia Prahą, Lietuva kviečia Norvegiją, gatvės muzikantas iš Pilies gatvės X kviečia gatvės muzikantą Y iš Stokholmo centrinės gatvės. Muzika jungia ir veda į bendrystę.

Gatvės muzikos dienos komanda ragina visus grojusius, buvusius, mačiusius filmavusius – pasidalinkite su mumis ta vaizdo medžiaga, kurią nufilmavote gatvės muzikos šventėje. Kiekvienas bus dokumentinio filmo, kuris bus išsiųstas į pasaulį, autorius.

Be abejonės, norėtume, kad vaizdo medžiaga būtų kuo geresnės kokybės ir rezoliucijos. Taip pat prašome ją suteikti neatlyginamai (filmas nebus komercinis, iš jo niekas nesipelnys). Jūsų siunčiamo vaizdo trukmė turėtų neviršytų dviejų minučių ir reprezentuoti tai, kas yra Gatvės muzikos diena.
Jeigu turite tokią vaizdo medžiagą, iki lapkričio 15 d. atsiųskite adresu: streetmusiciansday@gmail.com
Beje, didesni nei 10mb failai dažnai yra per sunkūs elektroniniam paštui, todėl didesnius siųskite per http://www.sendspace.com , http://www.yousendit.com/ ar kitas panašaus tipo svetaines internete.

Iš anksto dėkojame 🙂

su Pagarba, Andrius & Co

P.S jau galima pradėti kurti repertuarą kitų metų Gatvės muzikos dienai, kuri įvyks 2011-ųjų gegužės 7d.

2010 10 14

Savanorė Justina: festivalį „Tamsta muzika“ lydėjo juokas, muzika ir meilė

Antradienis, rugpjūčio 3rd, 2010

Šiais metais, jau antrus metus iš eilės, liepos 30-31 d. Dzūkijoje siautė festivalis „Tamsta muzika“. Nė vienas toks muzikos festivalis neapsieina be savanorių pagalbos, todėlKultūros savanorių komandos narė Justina Klybaitė papildė „Tamsta muzikos“ šventės savanorių gretas. Savanoriauti Justiną paskatino įdomi ir nepamirštama praėjusių metų savanorystės festivalyje patirtis.

Kaip teigia Justina, savanoriavimas jai yra tiesiog gyvenimo būdas. Kiekvieną vasarą, vos pasibaigus egzaminų sesijai universitete, ji skuba savanoriauti į įvairius muzikos festivalius bei meno renginius. „Savanoriavimas – pats tinkamiausias vasaros praleidimo būdas tiems, kurie tiesiog neturi ką veikti, arba neturi, kur padėti susikaupusios geros nuotaikos ir energijos, nori susirasti naujų draugų ir įgauti naudingos patirties arba tiesiog pakeliauti,“ – pasakojo Justina. Nemažiau svarbu Justinai ir pats savanoriavimo procesas, kuomet prisidedi prie festivalio organizavimo.

Festivalyje „Tamsta muzika“ savanoriai dirbo įvairiausius darbus, tačiau, kaip teigė Justina, kiekvienas galėjo įdėti dalelę savęs. Vaikinai dirbo kiek sunkesnius darbus nei merginos, bet nei vienas pernelyg nepavargo, nes visi savanoriai dirbo pamainomis. „Mumis labai rūpinosi – maitino daug ir skaniai, kad turėtume pakankamai energijos ir būtume patenkinti, nes kaip žinia „geras savanoris – pavalgęs savanoris!“ – juokavo Justina. Pagrindiniai darbai savanoriaujant festivalyje buvo valdyti mašinų srautus stovėjimo aikštelėse, dalinti festivalio lankstinukus su programa, saugoti muzikantų palapines, tvarkyti aplinką, pardavinėti bilietus į festivalį bei dalinti vandenį ištroškusiems festivalio dalyviams.

Savanorė puikiai įvertino ir organizatorių darbą, mat nei vienas savanoris nesijautė išskirtiniu, visi buvo tarsi viena didelė šeima. Labiausiai Justinai patiko pati festivalio atmosfera – visi žmonės buvo atsipalaidavę, niekur neskubėjo, visi klausė geros muzikos, gulėjo hamakuose, šildėsi prieš saulutę, lietui lyjant lakstė per  balas ir t.t. Kiekvienas festivalio dalyvis rasdavo ką nuveikti, nes „Tamsta muzika“ buvo pilna įvairiausių pramogų.

„Savanoriauti festivalyje „Tamsta muzika“ buvo išties labai puiku. Gaila kad jis jau baigėsi, tikrai siūlau kitąmet važiuoti savanoriauti į šį festivali, nes kiekvienas gali susirasti daug naujų draugų, pabendrauti su tokiais žmonėmis, su kuriais kiekvieną dieną pabendrauti tikrai neteks, prisidėti prie šaunaus festivalio ir jaustis tiesiog laimigu, kad ir Jūs galejote prisidėti prie to, kad festivalis įvyktu ir visi liktų patenkinti,“ – įspūdžiais dalinosi Kultūros savanorė Justina.

Taip pat pažiūrėkite video, kur smagiai nufilmuota besidarbuojanti Justina: video

Panešimą parengė Kultūros savanoriai

Straipsnis ikrauk.lt: Savanorystė – puikus startas renkantis gyvenimo kelią

Trečiadienis, liepos 28th, 2010

Organizacija, neturinti nei vieno už atlygį dirbančio žmogaus, įsikūrusi vos dvidešimties kvadratinių metrų patalpoje, šiuo metu vienijanti apie šimtą aktyvių žmonių ir turinti prasmingą tikslą – padėti jaunimui prasmingai leisti laisvalaikį. Europos savanorių tarnybos asociacijos „Saltes” viena iš įkūrėjų Akvilė Budreckytė sako, kad tada, kai jau nusvyra rankos, padeda entuziazmas ir kitų savanorių parama.


Kai savanorystė Lietuvoje buvo siejama tik su karine tarnyba…

Prieš beveik septynerius metus, kai Lietuvoje žodis savanoris dažnam siejosi tik su karine tarnyba, pirmieji iš užsienio sugrįžę jaunuoliai tiesiog netilpo savyje ir panoro kuo plačiau Lietuvoje paskleisti kitokios savanorystės idėją. „Tuo metu tokios organizacijos, kuri vienytų tarptautinę savanorystę atlikusius žmones, nebuvo”, – pasakoja A. Budreckytė. Ir tuo metu, kai dar Lietuva net nebuvo Europos Sąjungos narė, grupelė jaunuolių tiesiog priėmė iššūkį – skleisti po Lietuvą tarptautinės savanorystės idėjas, kuri gali suteikti jaunimui tam tikros patirties, kuri padėtų jiems asmeniškai tobulėti. Toks neformalus švietimas, kai mokomasi ne mokykloje, gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti, pagerinti karjeros perspektyvas ir drauge sustiprinti solidarumo bei aktyvaus pilietiškumo jausmą visuomenėje, kurios dalis jie yra.

A.Budreckytė prisimena pirmuosius organizacijos žingsnius, kuomet patys išbandę savanorystę jaunuoliai, važiavo po Lietuvą ir pasakojo, kokia tai puiki galimybė ne tik pamatyti pasaulį, ne tik pasidalinti savo gabumais įvairiose užsienio organizacijose, bet ir įgyti gyvenimiškos patirties, kurios neduos perskaityti vadovėliai ar sudėtingiausios studijos universitetuose. Visi, išbandę tarptautinės savanorystės programą, vienbalsiai tvirtino, jog tai buvo kone pats gražiausias, įsimintiniausias, įdomiausias ir smagiausias laikas gyvenime.
(daugiau…)