Žyma ‘savanoris’

Europos Komisijos atstovybė ir „Kultūros savanoriai“ Vilniaus knygų mugėje kvietė žmones savanoriauti

Penktadienis, vasario 25th, 2011

Vilniaus knygų mugė – tai didžiausia šventė skaityti mėgstančiam ir žingeidžiam žmogui. Praėjusį savaitgalį praūžusi Knygų mugė buvo rekordinė – joje apsilankė per 62 tūkstančius žmonių. 2011-uosius paskelbus Europos savanoriškos veiklos metais, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pakvietė „Kultūros savanorius“ dalyvauti Knygų mugėje ir skleisti gerąją savanorystės patirtį. Tris Knygų mugės dienas „Kultūros savanoriai“ darbavosi Europos Komisijos stende, kviesdami žmones savanoriauti ne tik kultūros, bet ir sporto, ekologijos ir kitose srityse.

„Kultūros savanoriai“, gavę kvietimą iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, nė akimirkos nesuabejojo, ar dalyvauti Knygų mugėje. 2011-ieji – ypatingi metai, įpareigojantys ir mus skleisti žinią apie savanorišką veiklą. Ir ne tik pasakoti, kaip smagu, įdomu ir naudinga yra savanoriauti, bet ir kviesti, paraginti žmones pačius įsitraukti į savanorišką veiklą. Per tris dienas Knygų mugėje „Kultūros savanoriai“ pakalbino per 200 žmonių – nuo mokyklinukų iki garbingo amžiaus senjorų. Daugiausia savanoryste Lietuvoje ir užsienyje domėjosi paskutiniųjų mokyklos klasių moksleiviai bei studentai, tačiau netrūko ir kitų amžiaus grupių atstovų susidomėjimo: aktyvūs buvo ir senjorai bei mažus vaikučius auginančios mamos, kurios labai norėtų savanoriauti iš savo namų – „elektroniškai“.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotrauka

Vilniaus knygų mugės lankytojai taip pat turėjo galimybę įamžinti savo siekius savanoriauti simbolinėje pažadų lentoje „Darysiu savo noru…“. Daug renginio svečių pasižadėjo padėti savo šaliai, seneliams, beglobiams gyvūnams, tvarkyti savo aplinką ir kt. Besidomintys Europos Sąjunga buvo kviečiami atsakinėti į klausimus ir laimėti Europos Komisijos prizus.

„Kultūros savanorių“ iniciatyvinės grupės narė Agnė taip pat dalyvavo „Euroblogas GYVAI“ diskusijoje „Ar tapsime savanoriaujančia visuomene?“. Diskusijos įrašą po kiek laiko bus galima pamatyti per LTV2 ir www.euroblogas.lt interneto svetainėje.

„Kultūros savanoriai“ labai džiaugiasi gauta galimybe Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje stende Vilniaus knygų mugėje „gyvai“ susitikti su besidominčiais savanoryste – tikimės, jog nuo šiol turėsime daugiau bendražygių.

Euroblogas.lt: Savanorystė – laiko gaišimas ar pilietiškumo įrodymas?

Trečiadienis, vasario 23rd, 2011

„Euroblogas GYVAI“ skelbia diskusijos „Ar tapsime savanoriaujančia visuomene?“ moderatoriaus, kūrybinės organizacijos „Oval“ žurnalisto Domo Burkausko diskusijos apžvalgą.

Pauliaus Staniūno nuotrauka

Iš tiesų, kalbėdamas apie savanorišką darbą su aplinkiniais esu išgirdęs labai skirtingų nuomonių: „kam dirbti, jei už tai nieko nemoka“, „jau geriau uždirbsiu mažiau, bet dalį savo laiko bei dėmesio skirsiu tiems, kuriems iš tiesų jo reikia“, „savanoriaudamas ir duodi, ir gauni“, „savo noru kitiems padedantis žmogus suvokia savo, kaip piliečio, pareigas“. Tad kalbėdami „Euroblogas GYVAI“ diskusijoje stengėmės paliesti visus savanorystės aspektus bei pakomentuoti bent dalį minėtų teiginių.

Diskusijoje, kuri vyko Vilniaus knygų mugėje įsikūrusioje LRT studijoje, dalyvavo nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas, susivienijimo „Kultūros savanoriai“ atstovė Agnė Vasiliauskaitė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas. Visi pašnekovai sakė turintys praktinės savanorystės patirties, visi jie – panašaus jauno amžiaus. Todėl diskusijoje gal kiek ir pritrūko vyresnės kartos atstovų, ne itin daug apie savanorystę žinančių žmonių arba šiaip kritiškai savanorystę vertinančių pašnekovų ir turinčių savo argumentų taip vertinti.

Tikrai nedaug Lietuvos gyventojų yra girdėję, kad šie 2011 metai Europos Sąjungoje paskelbti savanorystės metais. Juk mūsų šalyje savanoryste užsiima mažiau nei kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas, tuo tarpu Vakarų Europoje savanoriškai veiklai laiko skiria daugiau kaip penktadalis suaugusių asmenų. Iniciatyvinės grupės atlikta apklausa mūsų šalyje parodė, jog daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, kur kreiptis norint savanoriauti. Tad kėlėme klausimą – gal norinčiųjų savanoriauti atsirastų kur kas daugiau, jei ši galimybė būtų plačiau reklamuojama ir organizacijos, kurioms reikia savanorių, išlystų į dienos šviesą? Ir iš tiesų, nėra tinkamos duomenų bazės, kurioje būtų pateikiami savanoriško darbo pasiūlymai, trūksta informacijos sklaidos apie savanorystę, trūksta ir gebėjimų tą informaciją patraukliai pristatyti visuomenei. Juk savanoris turi būti šaunus vyras ar moteris – apsukrus vadybininkas ar besišypsanti pensininkė, kurie keletą valandų per savaitę skiria savanoriškam darbui.

Štai čia diskusija palietė ir savanoriško darbo apibrėžimą – kas tai yra savo noru atliekamas darbas? Ar pakanka vienos dienos savanorystės per metus, kad galėtum vadintis savanoriu? Kaip pavyzdį galime panagrinėti vieną visoje Lietuvoje vykstančią švarinimosi akciją. Puiki ir garbinga iniciatyva, tačiau ar savo namų bei sodo tvarkymą taip pat vadintume savanoryste? Būtent tai ir yra vienas iš pagrindinių savanorystės principų – savo noru atliekama veikla turi būti naudinga ne tau pačiam, tavo gerbūviui ar kaimynui. Savanorystė yra darbas, kai tu savo noru padedi su tavo aplinka kuo mažiau susijusiam žmogui. Dar labai svarbu prisiminti, kad savanoriais tampama ne po vienos dienos nemokamo darbo renkant šiukšles, o nuolat skiriant dalelę savo laiko savanoriškam darbui.

Tačiau nereikia norėti, kad Lietuvoje savanorystės supratimas pasikeis staiga. Juk mūsų šalies žmonės ilgus amžius dirbo arba carui, arba partijai, o dabar dar daugelis pluša ir nesąžiningam įmonės bosui. Tad matyt kol nepagerės darbo kultūra, nebus pagarbos tarp darbdavio ir darbuotojo, tai ne itin padaugės ir tų, kurie dalį savo laiko norėtų skirti savanoriškam darbui.

Vis dėlto, savanorystę būtina skatinti, nes tai mainymasis geromis emocijomis bei reikalingais darbais. Savanorystę reikia skatinti dar ir todėl, kad sustiprintume mūsų tautos pilietiškumą. Juk tas, kuris be jokios naudos sau tiesia pagalbos ranką kitam, piliečio vardo vertas kur kas labiau nei vien savanaudiškomis gyvenimo tiesomis besivadovaujantis žmogus.

Informacija paimta iš: www.euroblogas.lt
Pauliaus Staniūno nuotrauka

Knygų mugėje „Kultūros savanoriai“ kartu su Europos Komisijos atstovybe kvies geriau pažinti savanorystę

Pirmadienis, vasario 14th, 2011

LITEXPO parodų rūmuose vasario 17-20 dienomis vyksiančiame renginyje – Vilniaus knygų mugėje – lankytojai galės išvysti skirtingus savanorystės veidus, pasiklausyti diskusijos apie Lietuvos gyventojų požiūrį į savanorišką veiklą, asmeniškai pabendrauti su savanoriais. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kvietimu savo savanorystės patirtimi ir džiaugsmais dalinsis ir „Kultūros savanoriai“! Labai džiaugiamės ir su nekantrumu laukiame Knygų mugės. Taigi, trumpai drūtai apie viską:
Veiksmas:

Veiks autorinė fotografo Pauliaus Staniūno paroda „Savanorystės veidai“, bus rengiamos diskusijos, vienoje iš jų dalyvaus ir mūsų komandos narė Agnė – vasario 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Rašytojų kampe vyksiančioje Euroblogo diskusijoje „Ar tapsime savanoriaujančia visuomene?“.

O su mumis kviečiame „gyvai“ susipažinti ir pasišnekučiuoti apie savanorystę. „Kultūros savanoriai“ pasakos apie savanorystės patirtis ir galimybes Knygų mugės lankytojams:
Vasario 17 d., ketvirtadienį, 15 – 18 val.
Vasario 18 d., penktadienį, 10 – 15 val.
Vasario 19 d., šeštadienį, 16 – 20 val.

Visus labai labai kviečiame į Knygų mugę – iki susitikimo!

Daugiau informacijos ir visą pilną programą rasite čia: EK Knygų mugėje

Keisčiausi savanoriavimo pasiūlymai internete: nuo sliekų rinkimo iki bandomojo skrydžio į Marsą

Trečiadienis, sausio 26th, 2011

“Best job” photos courtesy of Tourism Queensland

Daugybę savanoriavimo pasiūlymų gali rasti tiesiog į Google paieškos langą įvedęs žodžius „ieškome savanorių“ ar pan. Pasiūlymų daug, tačiau ar visi verti dėmesio? Daugiausia pasiūlymų yra susiję su socialiniu darbu, bet tie kurie nori savanoriauti kultūros srityje – nenusiminkite, mes, Kultūros savanoriai, tam ir esame, kad padėtumėme Jums susiorientuoti gausybėje informacijos. Kultūros savanoriai nuolat stengiasi atnaujinti savo internetinį puslapį vis nauja informacija, tačiau vieni aktualiausių yra savanoriavimo pasiūlymai. Šįkart atlikome mažą tyrimėlį, ką linksmo ir neįprasto siūlo  interneto platybėse platinami savanoriavimo skelbimai.

Apie tuos žmones, kurie ieško savanorių pakeisti dviračio grandinę ar siūlo kartu kurti filmą apie Naglį Šuliją nekalbėsime. Internete apstu įvairiausių pasiūlymų, vienas iš įdomesnių, tarp rastųjų žiniatinklyje yra „Europos kosmoso agentūros“ (toliau – EKA) 2009 metų pasiūlymas  dalyvauti kosminio skrydžio į Marsą imitavimo eksperimente. Žinoma žmonių iš gatvės tokiam savanoriavimui tikrai neieško, EKA atrinko 50 savanorių, kuriems buvo atlikti specialūs medicininiai ir psichologiniai testai. Šeši ESA atrinkti kandidatai vyko į Maskvą: specialioje Medicininių ir biologinių tyrimų instituto komplekso kameroje turėjo praleisti 520 dienų atskirti nuo viso pasaulio. Taip buvo imituojamos skrydžio į Marsą sąlygos – pats „skrydis“ į Raudonąją planetą ir atgal galėtų trukti 290 dienų, o dar 30 parų eksperimento dalyviai turėjo praleisti „Marso paviršiuje“. Toks savanoriavimas veikiau panašus į eksperimentavimą su „bandomaisiais triušiais”, bet ką gi, visko margame pasaulyje atsitinka.

2004 m. interneto platybėse pasirodė itin makabriškas pranešimas, Didžiosios Britanijos kanalas ketino sukurti (o galbūt ir pradėjo kurti?) dokumentinį filmą „Iš dulkės – į dulkę“ (Dust to Dust) ir ieškojo savanorių, kurie leistų filmuoti, kaip po mirties irsta jų palaikai. Labai jau šiurpus reikaliukas ir nebėra čia ką pridurti. Internete taip pat buvo pasirodęs siūlymas savanoriauti renkant sliekus, tokiu išradingumu pasižymėjo mūsų tautietis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje (ši informacija po kurio laiko dingo).

(daugiau…)

2011-ieji – Europos savanoriškos veiklos metai: interviu apie savanorystę su Marian Harkin

Šeštadienis, sausio 15th, 2011

Dar tik 2011 m. sausio vidurys, o Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau straipsnių apie savanorystę. Iš vienos pusės smagu, iš kitos – savanorystės svarbą sąmoningi žmonės  ir be jų suvokia. „Ar verta savanoriauti?“ – toks klausimas retai kam bekyla, tačiau svarbesnis kitas klausimas: „Ar aš pats / pati noriu savanoriauti?“. Jeigu ir šįkart seka teigiamas atsakymas, iškyla dar vienas (!) ne mažiau svarbus klausimas: „KUR aš galėčiau savanoriauti?„, o štai čia ir sustojame… Kiek pastebėjome iš savo patirties (savanoriaudami kultūros ir meno srityje), nuolat trūksta organizacijų, kurios priimtų savanorius. „Priimtų“ – tai sugebėtų ne tik sukviesti, pritraukti, bet nuolatos užimtų veikla,  „išlaikytų“ savanorius organizacijoje, susikurtų savanorių lojalumo organizacijai skatinimo programą, ir tiesiog pasiektų, kad savanoris organizacijoje jaustųsi ne kaip svečias, o kaip vienas iš „šeimininkų“.

Marian Harkin MEP Facebook profilio nuotrauka

Toliau pateikiame straipsnį “2011-ieji – Europos savanoriškos veiklos metai” ir interviu su Europos Parlamento airių kilmės liberalų frakcijos atstove Marian Harkin, kuri yra savanoriškos veiklos skatintoja ir rėmėja.

***

© Europos Komisijos, NVO informacijos ir paramos centro informacija

2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais. Kuo daugiau žmonių įtraukti į savanorišką veiklą yra svarbiausias 2011 m. tikslas. Sąmoningumo didinimas ir praktinė pagalba savanoriškoms organizacijoms bus pagrindiniai šios strategijos tikslai. Maždaug 100 milijonų europiečių reguliariai savanoriauja tam tikrai veiklai, tačiau yra dideli skirtumai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose jis siekia 40%, o tuo tarpu Bulgarijoje ir Italijoje apie 10%.

Metus truksianti kampanija, per kurią bus pagerbiama savanorių veikla, nagrinėjami jiems kylantys sunkumai ir skatinama plėsti savanorių ratą.

Savanoriška veikla naudinga visiems, ji padeda suartinti bendruomenes. Savanoriai taip gali kažką grąžinti visuomenei ir įgyti naujų įgūdžių. Šios veiklos formų yra daug, pvz., pagalba sporto klube, mokykloje, ligoninėje ar teikiant labdarą. Šiandien apie 20 % europiečių dalį savo laiko skiria savanoriškai veiklai.

(daugiau…)

Eurodesk.lt: Savanoriška veikla – suvokimas, problema ir įtaka asmenybei

Trečiadienis, sausio 12th, 2011

Savanoriška veikla vis dar dažnai apibūdinama kaip „pasaulio gelbėjimas“, „jaunatviškas maksimalizmas“ ar „kvailumas, nesuvokiant pinigų reikšmės šiuolaikiniame pasaulyje“, tačiau savanoriai kalba kitaip. Tiesa, jaunatviško maksimalizmo savanorystėje netrūksta, o ir pasaulį tam tikru mastu ir aspektu savanoriai gelbėja, tačiau tai tikrai ne viskas, ką galima gauti iš materialybę užmirštančio arba gebančio tai derinti su darbu žmogaus.

„Savanoriškas darbas man turbūt padėjo atrasti save tose srityse, kur niekada nemaniau tinkąs – atradau tokias veiklas, kurių kažkada net vengiau. Savanorystė patraukli tuo, kad galiu daryti būtent tai, kas patinka. Neatlygintinumas tik įrodo, kad ta savanorystės sritis, kurioje dirbu, yra būtent man“, pasakoja antrus metus savanoriaujantis Mantas.

Kalbant tradiciškai ir nuobodžiai, galima vardinti keletą dalykų, kuriuos teikia savanoriška veikla: tai ir patirtis, ir pažintys, ir kompetencijų gilinimas, kultūriniai pažinimai, atpažinimai, apsipažinimai, stereotipų laužymai ir sulaužymai. Taip, visa tai – gryniausia tiesa, kurios teikiami privalumai įauga į kiekvieną savanorio ląstelę, bėgant savanoriavimo metams. Įauga ne tik į fizinę ląstelę, bet ir į asmenybę, sielą, pasąmonę ar kaip kitaip įvardijamą dalyką. Savanorystė gelbsti nuo siauro akiračio, vienos srities išmanymo, savivertės ir saviraiškos trūkumo. Antrus metus savanoriaujantis Gediminas teigia, jog savanorystė jam padėjo suprasti, kad gyvenime svarbiausia ne tik pinigai ar geras darbas.

(daugiau…)

www.cv.lt: Savanorių savaime nedaugėja

Pirmadienis, sausio 10th, 2011

Jhuskin (Flickr) nuotrauka

Nors atrodytų, kad bedarbių armija turėtų papildyti savanorių gretas, tačiau į visuomenines organizacijas žmonės plūste neplūsta. Pirmiausia reikia juos sudominti, pritraukti. Žinoma, reikalingas ir koordinavimas: čia kaip su sniego valymu – neužtenka vien pasakyti, kad nusivalytumėme kiemus, kas nors turi ir kastuvus išdalinti, ir darbą organizuoti“, – savanorystės procesą pavyzdžiu grindžia Vaidotas Ilgius, Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas.

Aktyviausias jaunimas


Tyrimai apie gyventojų užsiėmimą visuomenine veikla padėtį vertina nevienareikšmiškai. VšĮ „Iniciatyvos fondas“ užsakymu šių metų rudenį atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai tampa vis pasyvesni – net 73% šalies gyventojų teigia neužsiimantys jokia visuomenine veikla ir neketina to daryti ateityje. 2008 m. taip teigiančių buvo 70%. Per dvejus metus nuo 11% iki 10% sumažėjo ir tokių, kurie šiuo metu užsiima visuomenine socialine veikla ir ketina ją tęsti ateityje.

Pasak „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, atliekant tyrimą turėta lūkesčių, kad visuomenė tapo aktyvesnė, tačiau sulaukta visiškai priešingų rezultatų.

„Bet daug vilčių duoda vis aktyvesnis jaunimas. Remiantis tyrimu, 10,6% jaunuolių iki 25 metų jau šiuo metu užsiima visuomenine veikla ir ketina tai tęsti, o beveik ketvirtadalis (24%) ketina tai daryti ateityje“, – aiškina p. Smirnovienė.

Kitas rudenį atliktas tyrimas byloja priešingas tendencijas. UAB Socialinės informacijos centro (SIC) atlikto tyrimo duomenimis, 26% apklaustųjų teigia, kad per jų darbo ar ugdymo vietose inicijuojamos savanoriškos veiklos akcijas suteikiamos laisvos nuo darbo, tačiau mokamos dienos savanorystei. Tokios veiklos plėtrą rodo ir bendras visuomenės aktyvumas – savanoriškoje veikloje yra dalyvavęs 61% Lietuvos gyventojų, prieš dvejus metus tokių buvo 46%.

„Skirtingi tyrimų duomenys priklauso tik nuo metodikos. Mano nuomone, pastaraisiais metais į savanoriškas organizacijas ateina kaskart vis daugiau žmonių, nors ne tiek, kiek galėtų. Jokių didelių šuolių nei į teigiamą, nei į neigiamą pusę nėra“, – aiškina p. Ilgius.

Jo teigimu, padėtis, nors ir pamažu, kinta į gerąją pusę ir todėl, kad vis daugiau įmonių įtraukia darbuotojus į savanorišką veiklą. O kuo daugiau įmonių tai daro ir viešina, tuo dažniau ta praktika pasinaudoja kitos bendrovės, taip išnaudodamos naują būdą formuoti komandą.

Informacija paimta iš: www.cv.lt

Autorė: Rasa Dževeckytė

UAB „Verslo žinios“ medžiaga


Gražių švenčių!

Penktadienis, gruodžio 24th, 2010

Ką veikti kultūros savanoriui Olimpiadoje?

Penktadienis, gruodžio 17th, 2010

Atsakymas paprastas: SAVANORIAUTI kultūrinėje  žaidynių dalyje!

1980-aisiais mes savo senelių klausėme, ką jie darė Antrojo pasaulinio karo metu. 2030-aisiais mūsų anūkai ar vaikai klaus, ką mes darėme per 2012 metų Pasaulio olimpines žaidynes Londone. Dažnas atsakys: „ Nedalyvavau…nesidomiu sportu“, tačiau tie, kurie savanoriauja kultūros/meno srityje atsakys: „Aš prisidėjau prie Olimpinių žaidynių, tačiau ne bėgdamas maratoną ar savanoriaudamas varžybų metu, o prisidėdamas prie kultūrinės Olimpiados dalies “

Londonas laimėjo teisę rengti žaidynes pažadėdamas, kad kultūra ir švietimas bus esminiai šio milžiniško renginio komponentai. Londono 2012-tųjų Kultūros olimpiada prasidėjo visoje Jungtinėje Karalystėje kaip 4 metų renginių ciklas, kuris tęsis iki pat 2012 m. rugsėjo 9 d. Parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos. Savanoriavimas žaidynių kultūrinėje dalyje atskleis savanorių talentus ir suteiks unikalios tarptautinės patirties, kur jie galės  pamatyti projekto, kuris vyksta vieną kartą jų gyvenime „organizacinę virtuvę“.

Alfa.lt: Savanoriškas darbas: ar lietuviai nori dirbti be atlygio?

Trečiadienis, gruodžio 8th, 2010

Nesame beširdžių tauta, tuo esu tikra. Nors gerų ketinimų turime, jų dažniausiai nerealizuojame. Kodėl? „Mūsų visuomenė yra gana pasyvi ir inertiška. Be to, daugeliui visuomeninis darbas nuo sovietinių laikų suprantamas kaip savanoriška-priverstinė veikla. Turėjo praeiti laiko, kad vieni užmirštų politinį neigiamą tokios veiklos atspalvį, kad užaugtų nauja karta. Sunkiausia savyje peržengti slenkstį. Jį jau įveikėme, dabartinę situaciją pavadinčiau tam tikru proveržiu“, -– apie kintantį požiūrį į savanorystę kalba Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjas Vaidotas Ilgius.

Paskaičiusi Jūsų tinklaraštį internete, supratau, kad savanorystė Jums pažįstama tiek teoriškai, tiek praktiškai. Kur konkrečiai teko įgyti patirties?

1995 m. pradėjau dirbti nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centre, beveik dešimtmetį jam vadovavau. Vienas iš mūsų projektų buvo Savanorių centras. Nuo 1997–1998 m. teko įsilieti į savanorystės skatinimo veiklą. Apskritai savanorystė yra svarbus nevyriausybinės veiklos komponentas. Esu sukaupęs pakankamai daug žinių šioje srityje, pats esu daug savanoriavęs, pridėjau ranką prie savanorišką darbą reguliuojančių teisės aktų kūrimo. Šiuo metu esu nevyriausybinių organizacijų ekspertas.

Įkūrėte Savanoriškų organizacijų aljansą. Kas tai yra?

Mintis apie jį gimė 2009 m. vasarą, bet neišsiplėtojo iki klasikine prasme suprantamos organizacijos. Esame socialinio tinklalapio „Facebook“ grupė, subūrusi savanoriška veikla užsiimančias organizacijas. Vienas iš Aljanso tikslų yra dalyvauti svarstant ir rengiant teisės aktus, ruošiantis 2011 metams, kurie Europos Sąjungoje yra paskelbti Savanorystės metais, taip pat stebėti pokyčius, padėti vieni kitiems ir plėtoti savanorystę.

(daugiau…)

  • Naujienos El.paštu

    Jūsų el.pašto adresas:

  • Draugai
  • Savanorės Žirafos draugai:

    Poko.lt
  • Kultūros Savanorių Video